Įdomybės

Rugpjūtį daugelyje Lietuvos namų atsiranda augalas, kuris ten patenka ne dėl grožio ar kvapo. Jis atnešamas tyčia, dažnai su tam tikru susikaupimu, ir laikomas ypatingoje vietoje. Vieniems tai – senas šeimos paprotys, kitiems – tik graži tradicija, bet beveik visi žino, kad jis „saugo namus“. Koks tai augalas? Ir iš kur atsirado tikėjimas jo apsaugine […]

Lietuviui miškas rudenį dažnai reiškia kibirą, peilį ir tylų azartą – „gal dar vienas baravykas“. Suomijoje vaizdas dažnai kitoks: miškai pilni grybų, bet žmonės pro juos ramiai praeina. Tai stebina ne vieną lietuvį, ypač žinant, kad Suomija – miškų šalis. Kodėl taip yra? Ar suomiai nemėgsta grybų? Ar tiesiog kitaip supranta santykį su gamta ir

Koncerto ar festivalio metu nusiperki vandens ar limonado, o buteliukas – be kamštelio. Daugeliui tai kelia nuostabą ar net susierzinimą: nepatogu, gali išsilieti, neaišku kodėl taip daroma. Tai nėra nei atsitiktinumas, nei organizatorių taupymas. Sprendimas nuimti kamštelius turi labai konkrečias priežastis, susijusias su saugumu ir minios valdymu. Nepatogumas kaip sąmoningas sprendimas Pagrindinė priežastis – saugumas.

Voveraitės – vienos populiariausių grybų Lietuvoje. Vos prasidėjus sezonui jos atsiranda turguose, miškuose ir, žinoma, keptuvėse su bulvėmis ar grietine. Tačiau kiekvienais metais grybautojai vėl diskutuoja apie tą patį klausimą: ar voveraites reikia apvirti prieš gaminant? Vieniems tai atrodo būtina taisyklė, kiti sako, kad taip tik sugadinamas skonis. Kur yra tiesa, ir kada apvirimas iš

Kai kurie pasakojimai niekada nesensta. Nors „Ozo šalies burtininkas“ pirmą kartą buvo išleistas dar XX amžiaus pradžioje, ši istorija iki šiol išlieka gyva vaikų knygose, filmuose ir net mokyklinėse diskusijose. Kodėl? Nes tai ne tik pasaka apie stebuklingą šalį, geltonų plytų kelią ir keistus personažus. Tai istorija, kuri vaikams suprantama kalba kalba apie tai, kas

Vorai daugeliui kelia instinktyvų nemalonumą. Jie tylūs, greiti, pasirodo netikėtai ir dažnai sukelia klausimą: kodėl jis čia? Tačiau įdomu tai, kad įvairiose kultūrose vorai namuose buvo laikomi ne tik baime, bet ir geru ženklu. Mokslas sėkmės nematuoja, tačiau vorų buvimas gali daug pasakyti apie mūsų aplinką, namų mikroklimatą ir net vabzdžių kiekį. 1. Voras namuose

Daugeliui rytinė kava beveik automatiškai reiškia ir kitą veiksmą – norą apsilankyti tualete. Tai taip įprasta, kad tapo beveik juokeliu. Tačiau retas susimąsto, kodėl taip nutinka net tada, kai kava išgeriama be pieno, be cukraus ir nedideliais kiekiais. Ar čia kaltas kofeinas? Ar skrandis? O gal tai tik įprotis? Atsakymas paprastas, bet jame susipina keli

Žodis „nuodai“ dažniausiai asocijuojasi su laboratorijomis ar avarinėmis situacijomis, bet realybėje daug potencialiai kenksmingų medžiagų slepiasi visai šalia – mūsų namuose. Tai nereiškia, kad gyvename pavojingoje aplinkoje, tačiau kai kurie kasdieniai daiktai gali turėti ilgalaikį, nepastebimą poveikį organizmui. Kas tai per daiktai? Ir kada rizika reali, o kada – tik teorinė? Valymo priemonės, kurios veikia

Dar prieš kelis dešimtmečius arbatos grybas buvo beveik kiekvienuose namuose: stiklainis ant palangės, saldžiai rūgštus kvapas ir naminis gėrimas, kurį močiutės vadino „stiprinančiu“. Vėliau jis dingo iš kasdienybės, užleido vietą sultims ir gazuotiems gėrimams, o šiandien… vėl grįžta. Kodėl kombuča, arba arbatos grybas, staiga tapo sveikatingumo pasaulio žvaigžde? Ar tai tik nostalgija, ar iš tiesų

Vos tik namuose kas nors pradeda kosėti, dažnai pasigirsta senas juokelis: „moteris perserga per dieną, o vyras – per savaitę ir su drama“. Socialiniuose tinkluose net egzistuoja terminas „vyriškas peršalimas“ (angl. man flu), kuris reiškia, kad vyrai esą perdeda simptomus. Bet ar tai tik stereotipas? O gal mokslas iš tiesų randa skirtumų tarp vyrų ir