Įdomybės

Dar prieš kelis dešimtmečius arbatos grybas buvo beveik kiekvienuose namuose: stiklainis ant palangės, saldžiai rūgštus kvapas ir naminis gėrimas, kurį močiutės vadino „stiprinančiu“. Vėliau jis dingo iš kasdienybės, užleido vietą sultims ir gazuotiems gėrimams, o šiandien… vėl grįžta. Kodėl kombuča, arba arbatos grybas, staiga tapo sveikatingumo pasaulio žvaigžde? Ar tai tik nostalgija, ar iš tiesų […]

Vos tik namuose kas nors pradeda kosėti, dažnai pasigirsta senas juokelis: „moteris perserga per dieną, o vyras – per savaitę ir su drama“. Socialiniuose tinkluose net egzistuoja terminas „vyriškas peršalimas“ (angl. man flu), kuris reiškia, kad vyrai esą perdeda simptomus. Bet ar tai tik stereotipas? O gal mokslas iš tiesų randa skirtumų tarp vyrų ir

Apgamai daugeliui atrodo kaip paprastos odos „dėmelės“, tačiau kai jie atsiranda neįprastose vietose – pavyzdžiui, ant delnų ar pirštų – žmonės dažnai suklūsta. Kodėl būtent čia? Ar tai gali būti ženklas apie sveikatą? O gal tai tiesiog atsitiktinumas? Nors internete apgamams dažnai priskiriamos mistinės reikšmės, medicina į juos žiūri praktiškai: apgamas yra odos pigmentinių ląstelių

Tibeto vienuolių arbata dažnai minima kaip stiprinantis, „šildantis“ gėrimas, siejamas su ištverme ir gera savijauta. Vakaruose ji neretai apipinama legendomis, tačiau pačioje Tibeto kultūroje tai – kasdienybės dalis, o ne stebuklingas eliksyras. Kodėl ši arbata siejama būtent su kraujotaka? Ir kas čia yra tradicija, o kas – realūs, paaiškinami poveikiai? Kas iš tikrųjų yra Tibeto

Dar prieš kelis dešimtmečius skalbimo muilas buvo ne tik buities, bet ir asmeninės priežiūros priemonė. Juo buvo prausiamasi, plaunami plaukai, gydomos smulkios žaizdos ir net sprendžiamos odos problemos. Šiandien tai skamba keistai – juk parduotuvėse pilna specializuotų priemonių. Kodėl močiutės taip pasitikėjo paprastu skalbimo muilu ir ar tame buvo racionalaus pagrindo? Paprasta sudėtis, kurią visi

Istorijos apie „stebuklingą atjaunėjimą“ dažnai skamba kaip reklaminis triukas. Tačiau kartais efektas slypi ne procedūrose ar brangiose priemonėse, o labai paprastuose, seniai žinomuose ingredientuose. Viena moteris pasakojo, kad pakeitusi kasdienę odos priežiūrą vos keturiais dalykais, sulaukė netikėtos reakcijos: aplinkiniai ėmė klausti, ar ji kažką „pasidarė“. Kas tai buvo? Ir kodėl rezultatas labiau susijęs su nuoseklumu,

Vėžio gydymo kontekste dažnai ieškoma „slaptų receptų“, galinčių sustiprinti organizmą ar apsaugoti nuo ligų. Tačiau patys onkologai tokiems pažadams žiūri atsargiai. Vis dėlto kai kurie specialistai atvirai kalba apie paprastus, kasdienius mitybos principus, kurie gali padėti kūnui atsigauti, geriau toleruoti gydymą ar tiesiog stiprinti bendrą sveikatą. Kas iš tiesų slypi už onkologo pasiūlyto „recepto“? Ne

Internete netrūksta pažadų apie stebuklingą atjaunėjimą, tačiau realybė kur kas paprastesnė – oda keičiasi tada, kai gauna tai, ko jai iš tiesų reikia. Dermatologai sutaria, kad nėra vieno produkto, galinčio „nuimti“ dešimt metų, bet yra ingredientų, kurie gali kardinaliai pagerinti odos išvaizdą. Būtent tai dažnai ir sukuria įspūdį, jog žmogus atrodo gerokai jaunesnis. Kokie ingredientai

Bėgikas lietingą lapkričio rytą, žmogus darantis prisitraukimus parke žiemą ar joga ant žolės daugiabučių kieme – Lietuvoje tokie vaizdai vis dar sulaukia žvilgsnių. Kartais – palaikančių, kartais – nustebusių, o kartais ir skeptiškų. Kodėl fizinis aktyvumas viešoje erdvėje mums atrodo neįprastas? Ir ką ši reakcija iš tikrųjų atskleidžia apie tai, kaip suvokiame kūną, viešumą ir

„Jei gimei kovą – tavęs laukia pokyčiai“, „rugpjūčio gimimo žmonės turi ypatingą likimą“ – tokio tipo Vangai priskiriamos pranašystės internete plinta neįtikėtinu greičiu. Nors jų patikimumas abejotinas, jos nuolat atgimsta naujomis formomis ir surenka tūkstančius pasidalijimų. Kodėl būtent gimimo mėnesiais suskirstytos „Vangos pranašystės“ taip traukia žmones? Ir ką šis populiarumas iš tiesų apie mus pasako?