Daugelis nemalonumų kyla ne dėl blogų ketinimų, o dėl per daug pasakytų žodžių. Pokalbis „išėjo ne taip“, pasidalinta informacija grįžo prieš tave, pasakyta emocijų pagauta frazė vėliau persekioja ilgiau nei pati situacija.
Mažiau kalbėti nereiškia tapti uždaru ar šaltu žmogumi. Tai reiškia mokėti pasirinkti momentą, kada kalbėti verta, o kada geriau patylėti. Šis įgūdis dažnai gelbsti nuo konfliktų, nesusipratimų ir net rimtesnių bėdų.
Kodėl mes kalbame per daug
Dažniausia priežastis – noras užpildyti tylą. Tyla daugeliui atrodo nejauki, todėl automatiškai pradedame kalbėti, net jei neturime ką pasakyti.
Kita priežastis – emocijos. Pyktis, nusivylimas ar noras pasiteisinti verčia sakyti tai, ko ramioje būsenoje nepasakytume. Tokiais momentais žodžiai tampa ginklu prieš mus pačius.
Ką dažniausiai gailimės pasakę
Žmonės retai gailisi, kad patylėjo. Daug dažniau gailimasi:
- per atvirų asmeninių detalių;
- nepatikrintos informacijos;
- emocingų komentarų konflikto metu.
Šios frazės dažniausiai nepadeda situacijai, bet palieka ilgalaikių pasekmių.
Kodėl tylėjimas kartais yra stipresnis už žodžius
Tylėjimas suteikia laiko. Laiko pagalvoti, įvertinti situaciją, suprasti, ar reakcija būtina. Dažnai paaiškėja, kad problema išsisprendžia pati arba nebeatrodo tokia svarbi.
Be to, tylėjimas leidžia daugiau išgirsti. Klausantis galima suprasti kito žmogaus tikruosius ketinimus, o ne tik reaguoti į paviršinius žodžius.
Situacijos, kuriose verta kalbėti mažiau
Darbo aplinkoje per daug pasakyta nuomonė ar emocinga reakcija gali būti suprasta kaip neprofesionalumas. Santykiuose – tapti konflikto kibirkštimi. Socialiniuose tinkluose – likti ilgam, net kai pats jau seniai pakeitei nuomonę.
Ne kiekviena mintis turi būti išsakyta iš karto. Kai kurios mintys subręsta tik per tylą.
Dažna klaida: manyti, kad tylėjimas reiškia silpnumą
Tylėjimas dažnai painiojamas su pasyvumu. Tačiau iš tiesų tai – sąmoningas pasirinkimas. Žmogus, kuris moka patylėti, dažniausiai geriau valdo situaciją nei tas, kuris kalba impulsyviai.
Tai ypač matyti konfliktuose: tas, kuris išlaiko ramybę, dažniausiai išeina stipresnis.
Kaip išmokti kalbėti mažiau praktiškai
Pirmas žingsnis – pauzė. Prieš atsakydamas ar reaguodamas, sąmoningai palauk kelias sekundes. Tai dažnai pakanka, kad emocijos nuslūgtų.
Antras – klausimas sau: ar tai, ką ruošiuosi pasakyti, padės situacijai? Jei atsakymas neigiamas arba neaiškus, tylėjimas dažnai būna geresnis sprendimas.
Nuo ko pradėti šiandien
Šiandien pabandyk vieną dalyką: neatsakyti iš karto. Leisk sau pagalvoti, net jei pauzė atrodo nejauki. Stebėk, kaip keičiasi pokalbio eiga ir tavo savijauta.
Dažnai paaiškėja, kad mažiau žodžių reiškia daugiau kontrolės.
Mažiau žodžių – mažiau problemų
Gebėjimas kalbėti mažiau nėra atsiribojimas nuo pasaulio. Tai gebėjimas pasirinkti, kur tavo žodžiai turi vertę, o kur jie tik sukuria papildomų rūpesčių.
Kai žodžiai tampa apgalvoti, santykiai – ramesni, o bėdų kasdienybėje pastebimai sumažėja.
