Medus yra vienas dažniausiai klastojamų maisto produktų. Ant stiklainio gali būti parašyta „natūralus“, „ūkio“, „lietuviškas“, bet tai dar nereiškia, kad viduje – tikras bičių medus. Dalis produktų būna skiestas, kaitintas ar maišytas su sirupais, nors vizualiai atrodo beveik identiškai.
Šiame straipsnyje – greiti, realiai pritaikomi požymiai, kurie leidžia per minutę susidaryti gana tikslų vaizdą, ar medus tikras, ar labiau rinkodaros rezultatas.
Kodėl tikras medus taip dažnai painiojamas su netikru
Problema ta, kad tikras medus nėra vienodas. Jo spalva, tirštumas ir skonis priklauso nuo augalų, sezono ir laikymo. Tuo tarpu netikras medus dažnai gaminamas taip, kad atitiktų „vidutinio vartotojo lūkestį“ – būtų skaidrus, skystas ir saldus.
Todėl vien išvaizda ne visada padeda, bet yra keli požymiai, kurie kartojasi pakankamai dažnai.
Kristalizacija – normalus, o ne blogas ženklas
Vienas didžiausių mitų – kad tikras medus turi likti skystas. Iš tiesų dauguma natūralių medų laikui bėgant kristalizuojasi. Tai natūralus procesas, rodantis, kad medus nebuvo stipriai kaitintas ar chemiškai apdorotas.
Jei medus ilgą laiką lieka visiškai skaidrus ir skystas, ypač kambario temperatūroje, tai jau kelia klausimų. Išimčių yra, bet jos retos.
Kvapas ir skonis pasako daugiau nei etiketė
Tikras medus paprastai turi ne tik saldumą, bet ir niansus – žolelių, žiedų, net šiek tiek kartumo ar rūgštumo. Skonis išlieka burnoje ilgiau.
Netikras arba stipriai apdorotas medus dažnai būna tiesiog saldus, „plokščias“, be aiškaus aromato. Kvapas silpnas arba jo beveik nėra.
Kaip medus elgiasi ant šaukšto
Tai vienas greičiausių testų, kuriam nereikia nieko papildomo. Pakabinus šaukštą ir leidžiant medui tekėti žemyn, tikras medus dažniausiai teka lėtai, vientisa srove, kartais net susiformuodamas „juostele“.
Labai skystas, greitai lašantis medus dažnai būna:
- skiesta partija;
- kaitintas;
- arba ne visai medus.
Tai nėra absoliuti taisyklė, bet geras orientyras.
Vandens testas: greitas, bet ne stebuklingas
Į stiklinę vandens įlašinus šaukštelį medaus, tikras medus linkęs nusėsti ir tirpti lėčiau, o ne iš karto pasklisti. Netikras ar skiesta versija dažniau greitai išsisklaido.
Svarbu suprasti: tai pagalbinis ženklas, ne laboratorinis įrodymas. Bet kartu su kitais požymiais jis padeda susidaryti bendrą vaizdą.
Ką dažnai klaidingai laiko „tikro medaus požymiu“
Yra keli dalykai, kurie skamba įtikinamai, bet realiai nieko negarantuoja:
- labai tamsi spalva;
- užrašas „nepasterizuotas“ be konteksto;
- labai tiršta konsistencija (ją galima sukurti dirbtinai).
Todėl geriausia nepasikliauti vienu ženklu, o vertinti visumą.
Nuo ko pradėti, jei nori greito įvertinimo
Jei turi tik minutę, verta atkreipti dėmesį į tris dalykus: ar medus kristalizavęsis, ar turi aiškų aromatą ir kaip teka nuo šaukšto. Šie požymiai kartu dažnai pasako daugiau nei ilgas aprašymas ant etiketės.
Kai supranti požymius, pasirinkimas tampa lengvesnis
Atskiri testai nėra tobuli, bet jie padeda išvengti akivaizdžiai prastesnių variantų. Tikras medus nėra sterilus ar „idealus“ – jis gyvas, kintantis ir ne visada patogus.
Kai žinai, ko ieškoti, medų renkiesi ne pagal pažadus, o pagal realius požymius. Ir to dažniausiai pakanka kasdieniam pasirinkimui.
