Skolinimas dažnai prasideda iš gerų norų. Padėti, palengvinti situaciją, „juk man nesunku“. Tačiau nemaža dalis konfliktų tarp draugų, giminaičių ar kolegų prasideda būtent nuo dalykų, kurie buvo paskolinti be didelių apmąstymų.
Problema ne pats skolinimas, o tai, ką ir kam skoliname. Yra dalykų, kurie labai dažnai grįžta ne daiktu, o nemalonumu, tylia įtampa ar sugadintais santykiais. Šiame tekste – apie tai, ko geriau neskolinti, jei nori išsaugoti ramybę.
Pinigai, kurių pats negali lengvai paleisti
Tai pats akivaizdžiausias, bet dažniausiai ignoruojamas punktas. Jei skolini pinigus, kurių tau pačiam prireiks artimiausiu metu, rizika dviguba. Net jei skolininkas geranoriškas, vėlavimas gali tapti tavo problema.
Dar blogiau, kai skolinama be aiškaus termino. Tada pinigai „pakimba ore“, o priminimai pradeda graužti labiau nei pati suma.
Daiktai, turintys emocinę vertę
Knyga su užrašais, papuošalas, senas laikrodis, paveldėtas daiktas – visa tai atrodo smulkmenos, kol jos negrįžta laiku arba grįžta pažeistos.
Net jei daiktas fiziškai grįžta, emocinė reakcija dažnai jau būna sugadinta. Tokius dalykus geriau laikyti sau – ne iš šykštumo, o iš pagarbos sau.
Automobilis
Automobilio skolinimas – klasikinis „galvos skausmo“ scenarijus. Net jei žmogus vairuoja gerai, lieka klausimai: kas atsakys už smulkias žalas, baudas, degalus, draudimą.
Net ir be avarijų automobilis grįžta „nebe toks“, o santykiai – šiek tiek įtempti. Dėl to daugelis žmonių turi paprastą taisyklę: automobilis neskolinamas niekam.
Įrankiai ir technika
Grąžtas, pjūklas, buitinė technika, net fotoaparatas – tai daiktai, kuriuos žmonės naudoja skirtingai. Tai, kas tau atrodo akivaizdu, kitam gali būti nesvarbu.
Dažnas scenarijus: daiktas grįžta, bet nebeveikia taip, kaip anksčiau, o įrodyti, kas nutiko, neįmanoma.
Dokumentai ir asmeniniai prisijungimai
Asmens dokumentų, banko kortelių, elektroninių prisijungimų skolinimas yra ne tik bloga idėja – kartais tai tiesiog pavojinga. Net ir labai artimiems žmonėms tokie dalykai turėtų likti asmeniniai.
Čia rizika ne tik santykiams, bet ir realioms teisinėms ar finansinėms pasekmėms.
Daiktai, kuriuos sunku „išsireikalauti“
Yra daiktų, kuriuos grąžinti nepatogu priminti: drabužiai, smulkūs buities reikmenys, knygos. Jie dažnai „užsibūna“ pas kitą žmogų ne iš blogos valios, o tiesiog iš užmaršumo.
Bet kiekvienas priminimas kelia įtampą, o nutylėjimas – nuoskaudą.
Kodėl „atsisakyti“ nėra nemandagumas
Daugelis žmonių skolina ne todėl, kad nori, o todėl, kad nemoka pasakyti „ne“. Tačiau aiškus, ramus atsisakymas dažnai išgelbsti santykius labiau nei tylus nepasitenkinimas.
„Šiuo metu negaliu“, „man pačiam to reikia“, „neskolinu tokių dalykų“ – tai normalios ribos, o ne atstūmimas.
Nuo ko pradėti šiandien
Jei nori mažiau streso, verta sau atsakyti į vieną klausimą: ar būsi ramus, jei šis daiktas ar pinigai negrįš? Jei atsakymas „ne“, geriau neskolinti.
Tai paprasta taisyklė, kuri dažnai apsaugo ir nervus, ir santykius.
Skolinimas turėtų palengvinti, o ne apsunkinti
Skolinti galima ir kartais net reikia. Tačiau ne viską ir ne bet kam. Ribos čia nėra šaltumas – tai sveikas savisaugos mechanizmas.
Kai žinai, ko geriau neskolinti, sprendimai tampa paprastesni, o galvos skausmų – gerokai mažiau.
