Daugelis žmonių žino, kad fizinis aktyvumas yra svarbus sveikatai. Tačiau dažnai atrodo, kad tam reikia intensyvių treniruočių, sporto salės ar sudėtingų programų. Dėl to dalis žmonių apskritai nepradeda sportuoti.
Vis dėlto tyrimai rodo, kad viena paprasta fizinio aktyvumo forma gali turėti labai didelę įtaką sveikatai. Reguliarus vaikščiojimas – ypač greitesniu tempu – siejamas su mažesne širdies ligų, kai kurių kitų lėtinių ligų ir net priešlaikinės mirties rizika.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl vaikščiojimas laikomas viena naudingiausių mankštos formų ir kaip jį įtraukti į kasdienybę.
Kodėl būtent vaikščiojimas turi tokį poveikį
Vaikščiojimas yra viena natūraliausių žmogaus judėjimo formų. Jis nereikalauja specialios įrangos, sudėtingos technikos ar didelio fizinio pasirengimo.
Svarbiausia – reguliarumas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie kasdien daugiau juda ir vaikšto, turi mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Būtent šios ligos yra viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių.
Greitesnis ėjimas taip pat aktyvina širdies darbą, gerina kraujotaką ir padeda palaikyti sveikesnį kūno svorį.
Kiek vaikščioti, kad būtų nauda
Didžiausia klaida – manyti, kad reikia ilgų ar labai intensyvių treniruočių. Daugeliu atvejų pakanka gana paprasto judėjimo.
Sveikatos specialistai dažnai rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai gali būti apie 30 minučių greitesnio ėjimo penkias dienas per savaitę.
Toks aktyvumas gali padėti:
• pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą
• sumažinti kraujospūdį
• palaikyti sveikesnį kūno svorį
• gerinti nuotaiką ir energijos lygį
Svarbiausia – judėti reguliariai.
Dažnos klaidos pradedant daugiau judėti
Viena dažniausių klaidų – bandymas pradėti per intensyviai. Jei žmogus ilgą laiką buvo mažai fiziškai aktyvus, staigus krūvio padidinimas gali sukelti nuovargį ar net traumų riziką.
Kita klaida – manyti, kad vaikščiojimas „per paprastas“, kad būtų naudingas. Iš tiesų daugelyje tyrimų būtent ši veikla siejama su geresne širdies sveikata ir ilgesne gyvenimo trukme.
Dar viena klaida – nereguliarumas. Viena ilga treniruotė per savaitę dažnai duoda mažiau naudos nei trumpas, bet kasdienis judėjimas.
Nuo ko pradėti šiandien
Pradėti galima labai paprastai. Nebūtina iš karto planuoti ilgų pasivaikščiojimų.
Pirmiausia verta pabandyti į kasdienybę įtraukti trumpus 10–15 minučių pasivaikščiojimus. Pavyzdžiui, po pietų ar vakare.
Taip pat galima dažniau rinktis laiptus vietoj lifto arba trumpesnėms kelionėms eiti pėsčiomis.
Kai judėjimas tampa įpročiu, pamažu galima didinti laiką ar tempą.
Maži kasdieniai įpročiai daro didžiausią skirtumą
Sveikata retai priklauso nuo vieno sprendimo ar vienos treniruotės. Dažniausiai ją formuoja kasdieniai įpročiai.
Vaikščiojimas yra viena paprasčiausių veiklų, kurią galima pradėti beveik bet kuriame amžiuje. Jam nereikia specialių sąlygų, o nauda gali būti labai reikšminga.
Kartais būtent tokie paprasti sprendimai – daugiau judėti kasdien – ilgainiui gali turėti didžiausią poveikį sveikatai.
