Orchidėja stovi ant palangės jau metus ar ilgiau, lapai žali, šaknys atrodo padoriai, bet žiedų – nė kvapo. Trąšos naudojamos, laistymas reguliarus, vieta šviesi, o rezultato nėra. Tokiu momentu daugeliui kyla mintis: gal problema slypi vazone ir to, ko nematome, viduje?
Kodėl vazonas gali stabdyti orchidėjos žydėjimą
Orchidėjos dažniausiai nustoja žydėti ne todėl, kad joms „nepatinka gyventi“, o todėl, kad jų šaknų sistema nebeveikia taip, kaip turėtų. Senas, suiręs substratas sulaiko per daug drėgmės, šaknys gauna per mažai oro, pradeda dusti ir silpti. Iš išorės augalas dar atrodo gyvas, bet viduje jau prasidėję procesai, kurie stabdo žiedų formavimąsi.
Vazonas taip pat gali tapti problema, jei orchidėja jame per ankšta arba, priešingai, per daug erdvės ir drėgmė laikosi per ilgai.
Aiškūs ženklai, kad orchidėją laikas ištraukti iš vazono
Vienas ryškiausių signalų – šaknys, kurios vazono viduje tampa minkštos, tamsios arba tuščiavidurės. Net jei dalis šaknų viršuje atrodo žalios, tai dar nereiškia, kad apačioje viskas gerai.
Kitas ženklas – substratas, kuris atrodo susmulkėjęs, primena durpes ar nuolat būna šlapias. Tokia terpė orchidėjai yra netinkama ilgalaikėje perspektyvoje.
Taip pat verta ištraukti orchidėją, jei ji ilgą laiką leidžia tik lapus, bet net nebando formuoti žiedstiebio, nors gauna pakankamai šviesos ir nėra pertręšta azotu. Tai dažnai reiškia, kad energija tiesiog „nepakeliama“ iki žydėjimo stadijos.
Kada orchidėjos geriau neliesti
Ne kiekvienas laikotarpis tinkamas traukti orchidėją iš vazono. Jei ji ką tik baigė žydėti ir atrodo stabili, dažnai geriau leisti jai pailsėti. Taip pat nereikėtų jos judinti, jei matote, kad aktyviai auga naujos šaknys ar lapai ir nėra jokių puvinio požymių.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis žiemą, kai šviesos mažai, o augalo atsigavimas po persodinimo vyksta lėčiau.
Ką daryti ištraukus orchidėją
Ištraukus orchidėją iš vazono, svarbiausia neskubėti. Šaknys turi būti apžiūrimos ir vertinamos ramiai. Sveikos šaknys yra tvirtos, žalios arba sidabriškos. Visos minkštos, rudos ar tuščios viduje šaknys šalinamos steriliu įrankiu.
Po to orchidėja persodinama į šviežią, laidų substratą, tinkamo dydžio vazoną, kuriame šaknys turi pakankamai vietos, bet ne „plaukioja“. Po persodinimo augalui reikia laiko adaptuotis, todėl žiedų iš karto tikėtis nereikėtų.
Kaip persodinimas padeda sugrįžti žydėjimui
Persodinimas savaime nėra garantija, kad orchidėja žydės. Tačiau jis dažnai atkuria sąlygas, kurios būtinos žiedstiebio formavimuisi. Pagerėja šaknų aeracija, stabilizuojamas drėgmės režimas, augalas pradeda aktyviau augti.
Kai orchidėja vėl jaučiasi „patogiai“, ji gali pereiti iš augimo fazės į žydėjimo fazę. Tai gali užtrukti kelis mėnesius, bet be persodinimo šis etapas dažnai taip ir neateina.
Kaip suprasti, ar persodinimas iš tiesų reikalingas
Orchidėjos ištraukimas iš vazono nėra drastiškas veiksmas, jei jis atliekamas laiku ir tikslingai. Tai ne stebuklingas triukas, o būdas patikrinti, ar augalas turi sąlygas judėti toliau. Kartais būtent šis žingsnis tampa riba tarp metų be žiedų ir naujo žydėjimo ciklo.
