Graži puokštė iš parduotuvės dažnai baigiasi tuo pačiu – rožės nuvysta ir keliauja į šiukšliadėžę. Tačiau patyrę gėlininkai žino: net pirktą rožę galima paversti nauju krūmu, jei viskas padaroma teisingai. Tiesa, čia nėra garantijų – ne visos rožės prigyja, bet namų sąlygomis tai visiškai įmanoma. Šiame straipsnyje aiškiai ir praktiškai paaiškinsime, kaip įsišaknyti pirktas rožes, kad jos turėtų realų šansą išgyventi.
Kodėl ne visos pirktos rožės prigyja
Svarbu nusiteikti realistiškai. Dalis parduotuvėse parduodamų rožių būna apdorotos konservuojančiomis medžiagomis, kurios prailgina jų gyvenimą vazoje, bet slopina šaknų formavimąsi. Ypač sunkiai prigyja ilgai laikytos, importuotos rožės.
Geriausiai įsišaknija kuo šviežesnės rožės, kurios dar nėra visiškai „išsekintos“ žydėjimo. Jei stiebas dar standus, žalias ir neperdžiūvęs – tai jau geras ženklas.
Kada verta bandyti, o kada – ne
Bandymui tinka rožės:
– su žaliu, ne sumedėjusiu stiebu
– be ligų dėmių
– kurios dar neseniai žydėjo
– nenuvytusios iki „minkštumo“
Jei stiebas rudas, sausas arba tuščiaviduris – laiko gaišimas beveik garantuotas.
Kaip paruošti auginį
Pirmiausia rožės stiebas supjaustomas auginiais. Geriausias variantas – 15–20 cm ilgio atkarpa su 2–3 pumpurais. Apatinis pjūvis daromas įstrižai, tiesiai po pumpuru, viršutinis – tiesus, šiek tiek virš pumpuro.
Apatiniai lapai pašalinami visiškai, viršutiniai paliekami, bet patrumpinami per pusę. Taip sumažinamas drėgmės garinimas, bet paliekama gyvybė.
Į ką sodinti – vanduo ar žemė
Vanduo atrodo paprasčiau, bet tai viena dažniausių klaidų. Vandenyje rožės dažnai leidžia silpnas, netinkamas šaknis, kurios persodintos į žemę žūsta.
Patikimesnis variantas – iškart sodinti į lengvą, purią žemę. Tinka universalus substratas, sumaišytas su smėliu ar perlitu. Svarbiausia – kad žemė būtų drėgna, bet ne šlapia.
Kaip sodinti, kad augalas neišdžiūtų
Auginys įspraudžiamas į žemę taip, kad apatinis pumpuras būtų žemėje. Žemė aplink lengvai suspaudžiama. Tada sukuriamos „šiltnamio“ sąlygos – auginys uždengiamas stiklainiu, plastikiniu buteliu ar permatomu maišeliu.
Tai kritiškai svarbu, nes rožė be šaknų negali pati reguliuoti drėgmės. Be dangos ji beveik visada nudžiūsta.
Kur laikyti įsišaknijamą rožę
Vieta turi būti šviesi, bet be tiesioginės saulės. Karšta palangė – blogiausias pasirinkimas. Geriausia – šilta, šviesi vieta su išsklaidyta šviesa.
Žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna. Ne šlapia, ne sausa. Perlaistymas čia pavojingesnis nei trumpas pradžiūvimas.
Kada matysis rezultatas
Pirmieji ženklai – ne nauji lapai, o atsparumas truktelėjus. Jei po 3–5 savaičių auginys laikosi tvirtai, tikėtina, kad šaknys jau formuojasi. Tik tada galima pradėti trumpam nuimti dangą ir pratinti augalą prie oro.
Visiškas įsišaknijimas dažniausiai trunka 6–8 savaites.
Dažniausios klaidos, kurios viską sugadina
Didžiausia klaida – per anksti nuimti dangą. Antroji – perlaistyti. Trečioji – laikyti tiesioginėje saulėje. Taip pat klaida bandyti įsišaknyti labai senas, jau visiškai „pavargusias“ rožes.
Lietuvos sąlygos: kada geriausias metas
Namų sąlygomis geriausiai sekasi pavasarį ir vasaros pradžioje, kai dienos ilgesnės, o augalai natūraliai aktyvesni. Žiemą įsišaknijimas įmanomas, bet daug sudėtingesnis.
Ką verta prisiminti
Pirktos rožės įsišaknijimas – ne garantija, o bandymas. Tačiau su tinkamu stiebu, drėgme, kantrybe ir apsauga nuo išdžiūvimo šansai labai realūs. Kartais iš vienos puokštės galima gauti ne tik prisiminimą, bet ir naują rožę savo sode.
