Magnolija sode dažnai sodinama su viena aiškia svajone – pavasarį matyti didelius, įspūdingus žiedus. Tačiau realybė neretai nuvilia: medis auga, lapai gražūs, bet žiedų – nė vieno. Ir taip metai iš metų. Pradedama kaltinti veislė, oras ar net „bloga vieta“, nors dažniausiai problema slypi kasdienėse, iš pirmo žvilgsnio nekaltose klaidose.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl magnolija nežydi, kokias klaidas daro net patyrę augintojai ir ką galima padaryti, kad medis pagaliau pradėtų žydėti ir Lietuvos sąlygomis.
Per jaunas augalas ir per dideli lūkesčiai
Viena dažniausių priežasčių – paprasčiausias nekantrumas. Daugelis magnolijų pradeda žydėti tik po 4–6 metų, o kai kurios veislės – dar vėliau. Jei augalas augintas iš sėklos, žydėjimo gali tekti laukti ir dešimtmetį.
Svarbu suprasti, kad net ir pasodinus jau paaugintą sodinuką, jam reikia laiko prisitaikyti. Pirmus kelerius metus magnolija dažniausiai investuoja energiją į šaknų sistemą, o ne į žiedus.
Netinkama vieta sode
Magnolijos labai jautrios vietai. Jei medis pasodintas atviroje, vėjuotoje vietoje, žiedpumpuriai gali paprasčiausiai nušalti arba nudžiūti dar iki pavasario. Taip pat problema kyla, kai magnolija gauna per mažai saulės – šešėlyje ji augs, bet žydės silpnai arba visai nežydės.
Lietuvos sąlygomis magnolijoms geriausiai tinka nuo vėjų apsaugota vieta, kur saulė šviečia bent pusę dienos, o dirva neišdžiūsta vasarą.
Netinkamas genėjimas
Dar viena klaida – genėjimas „iš įpročio“. Magnolijos žiedpumpurius formuoja labai anksti, dažnai jau vasaros pabaigoje. Jei medis genimas rudenį ar ankstyvą pavasarį, nukerpami būsimi žiedai.
Magnolijos apskritai nemėgsta genėjimo. Jei jis būtinas, reikėtų šalinti tik sausas ar pažeistas šakas iškart po žydėjimo, ir tik minimaliai.
Per daug trąšų – ypač azoto
Patyrę augintojai kartais persistengia tręšdami. Per didelis azoto kiekis skatina lapų augimą, bet stabdo žiedų formavimąsi. Tokia magnolija atrodo sveika ir vešli, tačiau žydėjimo taip ir nesulaukiama.
Magnolijoms pakanka lengvo tręšimo pavasarį, naudojant subalansuotas arba silpnai rūgščiai dirvai tinkamas trąšas. Kartais visai užtenka gero komposto sluoksnio.
Netinkama dirva ir drėgmės režimas
Magnolijos nemėgsta nei užmirkimo, nei visiško išdžiūvimo. Jei dirva sunkesnė, molinga ir blogai praleidžia vandenį, šaknys kenčia, o žydėjimas tampa antraeilis. Lygiai taip pat pavojinga ir ilgalaikė sausra, ypač vasaros viduryje, kai formuojasi žiedpumpuriai kitiems metams.
Lietuvoje dažna klaida – magnoliją pasodinti „kur buvo vietos“, neparuošus dirvos. Jai reikalinga puri, humusinga, šiek tiek rūgšti dirva.
Pavasarinės šalnos ir žiedpumpurių pažeidimai
Net jei viskas daroma teisingai, žiedų gali nebūti dėl pavasarinių šalnų. Anksti žydinčios magnolijos ypač jautrios staigiems temperatūros svyravimams. Pumpurai gali būti pažeisti dar prieš išsiskleidžiant, todėl medis atrodo „nežydintis“.
Tai viena priežasčių, kodėl verta rinktis vėliau žydinčias veisles arba sodinti magnoliją vietoje, kur šalnos mažiau tikėtinos.
Pabaiga
Magnolija nežydi ne be priežasties. Dažniausiai problema slypi ne viename faktoriuje, o jų derinyje: per jaunas augalas, netinkama vieta, genėjimo klaidos ar per didelis tręšimas. Geros naujienos – daugumą šių klaidų galima ištaisyti.
Magnolijos žydėjimas reikalauja kantrybės. Jei suteiksite augalui ramybę, tinkamas sąlygas ir neskubinsite jo „padėti per jėgą“, pavasarį jis tikrai atsilygins žiedais.
