Daugelis vyresnių sodininkų sako tą patį: anksčiau kopūstai būdavo traškesni, kietesni, sultingesni. Rauginti laikydavosi ilgiau, salotos būdavo „su tikru kąsniu“, o dabar net gražiai užauginti kopūstai kartais atrodo minkštesni ir greičiau praranda struktūrą. Dažnas kaltina veisles ar klimatą, bet tikroji priežastis dažnai slypi daržo priežiūroje.
Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kodėl senesni kopūstai dažnai būdavo traškesni ir ką daržininkai darė kitaip, kad gūžės būtų tvirtos.
Traškumas prasideda nuo lėtesnio augimo
Vienas pagrindinių skirtumų tarp „senų“ ir šiuolaikinių kopūstų yra augimo tempas. Anksčiau kopūstai augdavo lėčiau, nes dirvos nebuvo taip intensyviai tręšiamos, o laistymas buvo retesnis. Lėtesnis augimas reiškia tankesnę gūžę ir tvirtesnius lapus.
Kai kopūstai gauna per daug azoto ir vandens, jie auga labai greitai, lapai tampa minkštesni, o gūžė – mažiau standi. Traškumas mažėja ne todėl, kad kopūstas blogas, o todėl, kad jis užaugintas per „patogiai“.
Seniau buvo daugiau kalio, mažiau azoto
Daržininkų paslaptis slypi tręšimo balanse. Seniau kopūstai dažnai buvo tręšiami pelenais, kompostu, mėšlu, bet tai buvo daroma saikingai. Tokiose trąšose būdavo daugiau kalio ir mikroelementų, kurie stiprina augalo audinius.
Šiandien dažnai persistengiama su azotinėmis trąšomis, nes jos greitai didina masę. Tačiau azotas skatina lapų augimą, bet ne jų tvirtumą. Traškumui svarbesnis kalis, kuris padeda formuoti tankią struktūrą ir gerina vandens balansą augale.
Vandens režimas buvo natūralesnis
Kopūstai mėgsta drėgmę, bet seniau jie dažniau augo be nuolatinio laistymo sistemos. Tai reiškė, kad augalas turėjo ieškoti vandens giliau, formuoti stipresnes šaknis ir augti tolygiau.
Kai kopūstai laistomi dažnai ir paviršutiniškai, jie prisitaiko prie lengvo gyvenimo. Lapai tampa vandeningi, o gūžė – minkštesnė. Traškumas labiausiai nukenčia tada, kai prieš pat derliaus nuėmimą būna daug vandens.
Veislės ir derliaus nuėmimo laikas taip pat svarbūs
Seniau augintos veislės dažnai buvo skirtos ilgam laikymui ir rauginimui. Tokie kopūstai natūraliai formuodavo tankesnes gūžes. Šiandien dalis veislių orientuotos į greitą derlių ir gražią išvaizdą, bet ne į maksimalų traškumą.
Be to, seniau kopūstai dažniau būdavo laikomi darže iki vėlyvo rudens. Vėsesnės naktys sutvirtina gūžes ir pagerina skonį. Per anksti nupjauti kopūstai dažnai būna minkštesni.
Dažniausios šiuolaikinės klaidos
Viena dažniausių klaidų – per didelis tręšimas azotu. Kita – nuolatinis gausus laistymas, ypač vasaros pabaigoje. Taip pat kopūstai dažnai auginami per lengvoje, „išlepintoje“ dirvoje, kur viskas per daug puru ir per daug derlinga.
Traškumui reikia ne tik maisto, bet ir šiek tiek „disciplinos“ augalui.
Kaip užauginti traškius kopūstus dabar
Norint traškesnių kopūstų, svarbu laikytis paprastų principų. Tręšti reikia subalansuotai, nepersistengiant su azotu. Kalis ir mikroelementai yra būtini, todėl kompostas ir pelenai saikingai gali padėti. Laistymas turi būti reguliarus, bet ne perteklinis, o prieš derliaus nuėmimą jo verta sumažinti.
Taip pat verta rinktis veisles, skirtas rauginimui ir laikymui, nes jos natūraliai formuoja tankesnes gūžes.
Traškumas nėra nostalgija, tai auginimo būdas
Senesni kopūstai dažnai buvo traškesni ne todėl, kad pasaulis buvo geresnis, o todėl, kad daržininkai augino kitaip. Mažiau skubėjimo, daugiau balanso ir natūralesnės sąlygos davė tvirtesnį derlių. Jei šiuos principus pritaikysite dabar, kopūstų traškumas gali sugrįžti ir į šiuolaikinį daržą.
