Iš pradžių paruduoja tik keli spygliai, vėliau džiūvimas plinta, o per sezoną gražus spygliuotis praranda formą ir gyvybę. Daugelis tikisi, kad „atsigaus pats“, bet spygliuočiai taip neveikia. Kai jie pradeda džiūti, tai aiškus pavojaus signalas, o delsimas dažnai kainuoja visą augalą. Šiame straipsnyje – konkretūs, skubūs veiksmai, kuriuos reikia atlikti iš karto, kol dar ne per vėlu.
Pirmas žingsnis – nustoti spėlioti ir patikrinti šaknis
Dažniausia spygliuočių džiūvimo priežastis slypi ne viršuje, o po žeme. Jei šaknys kenčia, spygliuotis džiūsta nepriklausomai nuo laistymo.
Nedelsiant patikrinkite dirvą prie kamieno. Jei ji nuolat šlapia, užmirkusi ar skleidžia nemalonų kvapą, labai tikėtinas šaknų pažeidimas. Jei dirva sausa kaip dulkės – augalas patiria vandens stresą. Abu atvejai vienodai pavojingi.
Kol neaišku, kas vyksta su šaknimis, jokių trąšų naudoti negalima.
Laistymas: arba per daug, arba per mažai
Labai dažnai spygliuočiai džiūsta ne dėl sausros, o dėl netaisyklingo laistymo. Paviršinis „palaistymas kasdien“ sudrėkina tik viršų, bet šaknys lieka sausos. Tuo tarpu nuolatinė drėgmė be nutekėjimo sukelia šaknų puvinį.
Jei dirva sausa – laistykite retai, bet giliai, kad vanduo pasiektų visą šaknų zoną. Jei dirva šlapia – laistymą stabdykite ir gerinkite drenažą. Tai sprendimas, kurį reikia priimti tą pačią dieną.
Pažeistų šakų šalinimas – ne rytoj, o dabar
Džiūstančios šakos nebeatsigaus. Paliktos jos tampa ligų ir kenkėjų židiniu. Pažeistas, parudavusias ar pilkai pilnas šakas būtina iškirpti iki sveikos vietos.
Tai ne kosmetika, o būtina pagalba augalui. Pašalinus silpnas vietas, spygliuotis gali nukreipti energiją į išlikimą, o ne „tempti“ mirštančius audinius.
Saulės ir vėjo stresas – dažnai pamirštama priežastis
Pavasarį ir žiemą spygliuočiai labai kenčia nuo saulės ir vėjo. Žemė dar įšalusi, šaknys neveikia, o saulė ir vėjas išgarina drėgmę iš spyglių. Rezultatas – masinis džiūvimas.
Jei džiūvimas prasidėjo po žiemos ar ankstyvą pavasarį, būtina nedelsiant apsaugoti augalą: pridengti nuo saulės, vėjo, mulčiuoti šaknis. Be šių veiksmų net ir laistymas nepadės.
Jokio tręšimo, kol augalas streso būsenoje
Tai viena didžiausių klaidų. Pamačius džiūvantį spygliuotį, dažnas griebiasi trąšų. Tačiau streso patiriantis augalas nepajėgia pasisavinti maisto, o trąšos tik dar labiau pažeidžia šaknis.
Tręšti galima tik tada, kai aiškiai matyti, kad augalas sustabdė džiūvimą ir pradeda leisti naujus, gyvus ūglius.
Patikrinkite, ar nėra kenkėjų
Jei spygliuočiai džiūsta lopais, ypač iš vidaus, būtina apžiūrėti spyglius ir šakas. Smulkūs voratinkliai, lipnumas, smulkūs taškeliai – ženklai, kad dirba kenkėjai.
Tokiu atveju reikia veikti greitai – pažeistos vietos šalinamos, o augalas apsaugomas tinkamomis priemonėmis. Laukti, kol „praeis“, čia negalima.
Lietuvos sąlygos: kodėl tai vyksta taip dažnai
Mūsų klimatas – permainingas: sausros keičiasi liūtimis, šaltos žiemos – staigiu pavasariu. Spygliuočiai šių šuolių nemėgsta. Todėl jie dažniau žūsta ne nuo vienos priežasties, o nuo kelių, susidėjusių kartu.
Būtent todėl svarbiausia – reaguoti iš karto, o ne po mėnesio.
Ką būtina prisiminti
Spygliuočių džiūvimas – ne estetinė problema, o pagalbos šauksmas. Kuo greičiau nustatoma priežastis ir imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė augalą išgelbėti. Laistymo korekcija, pažeistų šakų šalinimas, apsauga nuo saulės ir jokio skuboto tręšimo – tai keturi dalykai, kuriuos reikia padaryti nedelsiant. Visa kita – jau vėliau.
