Geras svogūnų derlius džiugina tik iki tol, kol ateina ruduo. Tada prasideda kita istorija: dėžės pilnos, vietos mažai, o po kelių savaičių dalis svogūnų pradeda minkštėti, pelyti ar net visiškai supūva. Atrodo, kad viskas padaryta teisingai, bet nuostoliai kartojasi kasmet. Patyrę daržininkai žino – svogūnų gedimas beveik niekada nėra atsitiktinis. Jį lemia keli labai konkretūs dalykai. Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinsime, ką daryti su svogūnų pertekliumi, kad jis išsilaikytų iki pavasario, o ne iki Kalėdų.
Kodėl svogūnai pradeda pūti
Dažniausia priežastis – per didelė drėgmė ir nebaigtas svogūno „subrendimas“. Jei svogūnas sandėliuojamas dar gyvas, su storu, drėgnu kakleliu, jis beveik garantuotai pradės pūti. Puvinys dažniausiai prasideda būtent nuo kaklelio, o tada greitai pereina į visą galvą.
Kita dažna priežastis – per anksti ar per vėlai nuimtas derlius. Tokie svogūnai blogiau laikosi net ir idealiomis sąlygomis.
Derliaus nuėmimo laikas – kritiškai svarbus
Svogūnai turi būti kasami tik tada, kai dauguma laiškų natūraliai pagelsta ir sugula. Jei jie dar žali ir stangrūs, svogūnas nėra pasiruošęs sandėliavimui. Per anksti nuimti svogūnai turi storą kaklelį, kuris ilgai neišdžiūsta.
Per vėlai nuimti svogūnai taip pat rizikingi – jie gali pradėti leisti naujas šaknis arba suskeldėti, o tai atveria kelią infekcijoms.
Džiovinimas – vieta, kur dažniausiai daroma klaida
Didžiausia klaida – svogūnus sudėti į rūsį ar dėžes nepakankamai išdžiovintus. Patyrę daržininkai svogūnus džiovina ne kelias dienas, o tiek, kiek reikia – dažnai 2–3 savaites.
Džiovinimo vieta turi būti sausa, vėdinama ir apsaugota nuo lietaus. Svogūnai turi išdžiūti taip, kad kaklelis būtų visiškai sausas, o lukštai traškūs. Jei suspaudus kaklelį jaučiate minkštumą – jis dar netinkamas laikyti.
Atranka: ne visi svogūnai skirti saugojimui
Ne visi svogūnai turi keliauti į ilgalaikį sandėliavimą. Pažeisti, su įtrūkimais, storu kakleliu ar įtartinu kvapu svogūnai pirmiausia naudojami maistui arba perdirbami.
Patyrę daržininkai sandėliavimui atrenka tik sveikus, kietus, gerai subrendusius svogūnus. Tai atrodo smulkmena, bet būtent „vienas blogas svogūnas“ dažnai sugadina visą dėžę.
Tinkamos laikymo sąlygos
Svogūnai geriausiai laikosi vėsioje, sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje. Idealus variantas – 0–5 °C temperatūra ir maža drėgmė. Jei laikoma šilčiau, svogūnai pradeda dygti; jei per drėgna – pūti.
Svogūnų negalima laikyti sandariuose maišuose ar plastikiniuose induose. Oras turi cirkuliuoti. Dėžės su skylutėmis, tinklai ar pinti krepšiai – patikimiausi sprendimai.
Ką daryti, jei svogūnų per daug
Jei akivaizdu, kad visų iki pavasario neišlaikysite, dalį verta apdoroti iš karto. Svogūnus galima džiovinti griežinėliais, šaldyti smulkintus arba marinuoti. Tai daug geriau nei laukti, kol jie ims gesti.
Patyrę daržininkai perteklių „susiplanuoja“ – laikymui palieka tik geriausius, o likusius sunaudoja rudenį.
Dažniausios klaidos, kurios kainuoja visą derlių
Viena didžiausių klaidų – laikyti svogūnus kartu su bulvėmis. Bulvės skleidžia drėgmę ir skatina svogūnų gedimą. Taip pat klaida laikyti juos šiltoje virtuvėje – ten jie greitai sudygsta.
Dar viena dažna klaida – neskirti laiko peržiūrai. Net ir gerai laikomi svogūnai kartais genda, todėl juos reikia periodiškai perrinkti.
Lietuvos sąlygos: kodėl tai aktualu
Lietuvos rudenys dažnai drėgni, todėl svogūnai nespėja gerai išdžiūti lauke. Dėl to džiovinimas po stogu ar gerai vėdinamoje patalpoje tampa būtinybe, o ne pasirinkimu.
Ką verta prisiminti
Svogūnų puvimas prasideda ne rūsyje, o dar lysvėje – nuo netinkamo nuėmimo ir džiovinimo. Jei svogūnai subrendę, gerai išdžiovinti ir laikomi tinkamomis sąlygomis, net ir didelis perteklius tampa ne problema, o atsarga. O svarbiausia taisyklė – geriau mažiau, bet sausi ir sveiki, nei pilna dėžė, kurią teks išmesti.
