Teiginys, kad žolelės „pakeičia vaistus“, skamba drąsiai ir dažnai klaidina. Medicinoje vaistai keičiami tik tada, kai to leidžia situacija, simptomai yra lengvi, o sprendimas priimamas atsakingai. Vis dėlto praktikoje egzistuoja atvejų, kai tam tikros žolelės gali padėti taip, kad vaistų neprireikia – arba jų reikia rečiau.
Šiame straipsnyje aptarsime šešias žoleles, kurios kai kuriais, ribotais atvejais gali būti alternatyva vaistams (pavyzdžiui, lengviems simptomams), taip pat aiškiai pasakysime, kada jos netinka ir kada būtina gydytojo konsultacija.
Kada žolelės apskritai gali „pakeisti“ vaistus
Tai įmanoma tik tada, kai kalbama apie:
- lengvus, funkcinius sutrikimus (ne ligas);
- trumpalaikius simptomus;
- prevenciją ar savijautos palaikymą;
- situacijas, kai gydytojas pats rekomenduoja pradėti nuo nemedikamentinių priemonių.
Lėtinės ligos, infekcijos, ūmios būklės – ne žolelių sritis.
Gudobelė – lengvam širdies „nuovargiui“
Gudobelė tradiciškai naudojama širdies veiklai palaikyti, ypač esant nervinei įtampai, lengvam širdies plakimo pojūčiui ar emociniam diskomfortui.
Kai kuriais atvejais, kai simptomai susiję su stresu, o ne struktūrine širdies liga, gudobelė gali padėti be vaistų. Tačiau esant diagnozuotai širdies ligai ar vartojant vaistus, savarankiškai jos vartoti nereikėtų.
Ramunėlė – vietoje lengvų raminamųjų
Ramunėlių arbata dažnai pasirenkama, kai vargina įtampa, prastas miegas ar virškinimo diskomfortas. Lengvais atvejais ji gali būti alternatyva silpniems raminamiesiems ar virškinimą gerinantiems preparatams.
Svarbu suprasti, kad ramunėlė nepadės esant stipriam nerimui ar nemigai, bet kasdienėse, lengvose situacijose ji dažnai yra pakankama.
Melisa – kai spaudimas kyla nuo streso
Melisa dažnai naudojama tada, kai savijauta pablogėja dėl nervinės įtampos: jaučiamas nerimas, „vidinis drebėjimas“, sunku užmigti. Tokiais atvejais ji gali sumažinti poreikį raminamiesiems vaistams.
Tačiau melisa nereguliuoja kraujospūdžio medicinine prasme – ji veikia per nervų sistemą, todėl tinka tik tada, kai stresas yra pagrindinė problema.
Pipirmėtė – lengviems virškinimo sutrikimams
Pipirmėčių arbata dažnai padeda esant pilvo pūtimui, spazmams ar sunkumo jausmui po valgio. Tokiais atvejais ji gali pakeisti lengvus virškinimą gerinančius preparatus.
Vis dėlto žmonėms, turintiems refliuksą, pipirmėtė gali pabloginti simptomus, todėl čia būtinas individualus vertinimas.
Dilgėlė – trumpalaikiam skysčių pertekliui
Dilgėlė pasižymi lengvu diuretiniu poveikiu, todėl kai kuriais atvejais – pavyzdžiui, po sūraus maisto ar ilgo sėdėjimo – gali padėti be vaistų sumažinti laikiną paburkimą.
Tačiau ji nepakeičia diuretikų, skirtų širdies, inkstų ar kraujospūdžio ligoms gydyti.
Imbieras – nuo pykinimo ir „šalčio“
Imbieras dažnai naudojamas esant pykinimui, lengvam virškinimo diskomfortui ar šaltumo pojūčiui. Tokiais atvejais jis gali būti alternatyva kai kuriems nereceptiniams vaistams.
Vis dėlto imbieras nėra priešuždegiminis vaistas ir netinka kaip gydymas esant stipriems ar lėtiniams skausmams.
Ko labai svarbu nepamiršti
Žolelės:
- negydo ligų;
- nepakeičia receptinių vaistų;
- netinka visiems vienodai;
- gali sąveikauti su vaistais.
Jei simptomai:
- kartojasi,
- stiprėja,
- trukdo kasdieniam gyvenimui,
tai ženklas, kad žolelių nepakanka.
Kada būtina gydytojo nuomonė
Visada verta pasitarti su specialistu, jei:
- vartojate vaistus;
- turite lėtinių ligų;
- planuojate ilgesnį žolelių vartojimą;
- norite „atsisakyti vaistų“ jų neaptarę.
Ką verta prisiminti
Kai kurios žolelės gali padėti taip, kad vaistų neprireikia, bet tik lengvose, aiškiose situacijose. Jos nėra stebuklas ir nėra saugios bet kokiomis aplinkybėmis.
Sveikiausias požiūris – ne „žolelės prieš vaistus“, o tinkama priemonė tinkamu metu.
Šaltiniai:
European Medicines Agency (EMA) – Herbal medicinal products
National Center for Complementary and Integrative Health (NCCIH) – Herbs at a glance
European Food Safety Authority (EFSA) – Herbal preparations and safety
