Akių nuovargis, perštėjimas, sausumo pojūtis ar paraudimas daugeliui tapo kasdienybe. Ilgos valandos prie ekranų, sausas patalpų oras ir nuolatinė akių įtampa skatina ieškoti švelnių, natūralių būdų pagerinti savijautą.
Vienas dažniausiai minimų augalų šiame kontekste – akišvietė. Jos pavadinimas skamba taip, lyg būtų sukurtas specialiai akims, tačiau kyla pagrįstas klausimas: ar akišvietė iš tiesų naudinga akims ir regėjimui, ar tai labiau tradicijos nei mokslo reikalas?
Kas yra akišvietė ir kodėl ji siejama su akimis
Akišvietė (Euphrasia officinalis) – tai Europoje paplitęs augalas, nuo seno naudotas liaudies medicinoje. Lietuviškas pavadinimas kilo ne atsitiktinai – istoriškai jis buvo siejamas su akių „šviesinimu“, t. y. regėjimo palengvinimu.
Akišvietėje randama flavonoidų, iridoidų glikozidų ir taninų. Šios medžiagos siejamos su sutraukiančiu ir lengvu priešuždegiminiu poveikiu, todėl augalas ir tapo populiarus akių diskomfortui mažinti.
Kuo akišvietė gali būti naudinga akims
Svarbu aiškiai atskirti lūkesčius nuo realybės. Akišvietė negydo akių ligų ir nepagerina regėjimo aštrumo. Ji gali būti naudinga tik tam tikrose, lengvose situacijose.
Dažniausiai akišvietė siejama su:
- akių nuovargio mažinimu;
- lengvo perštėjimo ar paraudimo palengvinimu;
- diskomforto po ilgo darbo prie ekrano sumažinimu.
Tokiais atvejais poveikis labiau susijęs su akių paviršiaus nuraminimu, o ne su regėjimo funkcijos gerinimu.
Kaip akišvietė dažniausiai vartojama
Tradiciškai akišvietė buvo vartojama išoriškai, pavyzdžiui, kompresų ar nuovirų pavidalu. Šiandien dažniau sutinkami:
- akišvietės ekstraktai akių lašuose;
- žolelių arbatos (bendram organizmo palaikymui, ne tiesiogiai akims);
- kombinuoti augaliniai preparatai.
Svarbu pabrėžti, kad naminiai akių plovimai ar savadarbiai nuovirai gali būti nesaugūs, jei nėra užtikrinamas sterilumas. Akys – ypač jautrus organas, todėl neatsargus naudojimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Ko akišvietė negali padaryti
Akišvietė:
- negydo trumparegystės ar toliaregystės;
- neišsprendžia kataraktos ar glaukomos problemų;
- nepakeičia gydytojo paskirtų akių vaistų.
Teiginiai, kad ši žolelė „atstato regėjimą“ ar „gydo akis“, nėra pagrįsti moksliniais įrodymais ir turėtų būti vertinami kritiškai.
Kam reikėtų būti atsargesniems
Žmonės, turintys lėtinių akių ligų, dažnai pasikartojančius uždegimus ar naudojantys receptinius akių lašus, neturėtų savarankiškai eksperimentuoti su augalinėmis priemonėmis.
Jei atsiranda:
- stiprus akių skausmas;
- staigus regėjimo pablogėjimas;
- pūlingos išskyros ar ryškus paraudimas,
tai ne žolelių, o gydytojo oftalmologo klausimas.
Kada akišvietė gali turėti prasmės
Akišvietė gali būti svarstoma kaip pagalbinė, trumpalaikė priemonė, kai:
- akys pavargusios, bet nėra ligos;
- diskomfortą sukelia aplinkos veiksniai;
- ieškoma švelnaus, neagresyvaus sprendimo.
Net ir tada ji turėtų būti tik papildymas, o ne pagrindinis sprendimas.
Ką verta prisiminti
Akišvietė – tai augalas, turintis ilgą tradicinio vartojimo istoriją, tačiau jos nauda ribota ir konkreti. Ji gali padėti sumažinti akių diskomfortą, bet negydo regėjimo sutrikimų.
Svarbiausi dalykai akių sveikatai išlieka tie patys: reguliarus poilsis, pertraukos nuo ekranų, tinkamas apšvietimas ir, esant problemoms, specialisto konsultacija.
Šaltiniai:
European Medicines Agency (EMA) – Euphrasia officinalis herbal monograph
National Center for Complementary and Integrative Health (NCCIH) – Herbal products and eye health
Harvard Health Publishing – Eye strain and eye care
