Saulė siejama su poilsiu, gera nuotaika ir vitaminu D, tačiau oda ją „atsimena“ ilgiau nei mes norėtume. Ankstyvos raukšlės, pigmentinės dėmės ar prarastas odos stangrumas dažnai atsiranda ne dėl amžiaus, o dėl metų metus kauptos saulės žalos.
Dalis žmonių apsaugą nuo saulės vis dar sieja tik su atostogomis ar karštomis dienomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip saulė veikia odos senėjimą, kokios apsaugos taisyklės iš tiesų veikia ir kaip jų laikytis taip, kad oda senėtų lėčiau, o ne greičiau.
Kaip saulė sendina odą
Didžioji dalis matomų odos senėjimo požymių yra susiję ne su biologiniu amžiumi, o su ultravioletinių (UV) spindulių poveikiu. Šis procesas vadinamas fotosenėjimu.
UV spinduliai ardo kolageną ir elastiną – baltymus, atsakingus už odos stangrumą ir elastingumą. Ilgainiui oda tampa plonesnė, sausesnė, atsiranda raukšlės, pigmentinės dėmės, netolygus atspalvis. Svarbu tai, kad ši žala kaupiasi tyliai, net tada, kai oda neparausta ir nenudega.
Kodėl vien kremo nuo saulės neužtenka
Nors apsauginis kremas yra labai svarbus, jis nėra stebuklingas skydas. Dažna klaida – manyti, kad kartą pasitepus galima saugiai būti saulėje visą dieną.
Apsauga nuo saulės veikia geriausiai tada, kai ji tampa įpročių visuma, o ne pavieniu veiksmu. Be to, net ir aukšto SPF kremas neapsaugo 100 procentų nuo visų UV spindulių, todėl svarbu derinti kelias apsaugos priemones.
SPF: ką svarbu suprasti
SPF skaičius rodo apsaugą nuo UVB spindulių, kurie sukelia nudegimus. Tačiau odos senėjimą labiau lemia UVA spinduliai, todėl svarbu rinktis plataus spektro apsaugą.
Kasdienai dažniausiai rekomenduojamas bent SPF 30, ypač veidui, kaklui ir rankoms. Svarbu ne tik SPF skaičius, bet ir kremo kiekis bei atnaujinimas. Per mažas kiekis gerokai sumažina realią apsaugą, net jei SPF didelis.
Kada ir kaip tepti apsaugą nuo saulės
Apsauginį kremą reikėtų tepti likus maždaug 15–20 minučių iki išėjimo į lauką, kad jis spėtų susiformuoti ant odos. Jei saulėje praleidžiama daugiau laiko, kremą būtina atnaujinti kas dvi valandas, taip pat po maudynių ar gausaus prakaitavimo.
Dažnai pamirštamos vietos – ausys, kaklas, lūpos, rankų viršus ir akių sritis. Būtent čia odos senėjimo požymiai dažnai išryškėja anksčiausiai.
Apsauga – ne tik kremas
Drabužiai, kepurės ir akiniai nuo saulės yra ne mažiau svarbi apsaugos dalis. Tankesnio audinio drabužiai, plačiabrylės kepurės ir akiniai su UV filtru padeda sumažinti tiesioginį spindulių poveikį, ypač veidui ir akių sričiai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į laiką. Stipriausia saulė būna vidurdienį, todėl jei įmanoma, ilgesnį buvimą lauke planuoti ryte arba vėlyvą popietę.
Kodėl apsauga svarbi net debesuotą dieną
Debesys nesustabdo didžiosios dalies UVA spindulių. Net ir vėsesnėmis ar apsiniaukusiomis dienomis oda gauna UV dozę, kuri prisideda prie ilgalaikio senėjimo.
Būtent todėl dermatologai dažnai pabrėžia, kad kasdienė apsauga nuo saulės yra viena veiksmingiausių priemonių lėtinti odos senėjimą.
Kada reikėtų būti ypač atsargiems
Ypatingo dėmesio apsauga reikalauja žmonėms su šviesia oda, daug apgamų, pigmentinėmis dėmėmis ar šeimos istorijoje buvusiais odos vėžio atvejais. Taip pat tiems, kurie naudoja odą jautrinančias kosmetines priemones ar vaistus.
Tokiais atvejais verta pasitarti su dermatologu dėl tinkamiausios apsaugos strategijos.
Mažiau saulės žalos – daugiau odos rezervų ateičiai
Odos senėjimas nėra tik laiko klausimas. Didelė jo dalis priklauso nuo kasdienių sprendimų, kuriuos priimame dabar. Apsauga nuo saulės nėra apie baimę ar visišką saulės vengimą – tai apie saiką ir ilgalaikį požiūrį.
Nuoseklūs, paprasti įpročiai šiandien leidžia odai išlikti sveikesnei, elastingesnei ir lėčiau keistis rytoj. Tai viena iš nedaugelio sričių, kur prevencija iš tiesų veikia.
Šaltiniai
Mayo Clinic. Sun damage and skin aging
American Academy of Dermatology. Sun protection and premature aging
NHS. How to protect your skin from the sun
World Health Organization. Ultraviolet radiation and skin cancer
