Ar reikia plauti vištieną prieš gaminant: kodėl šis įprotis gali būti pavojingas

Ar reikia plauti vištieną prieš gaminant: kodėl šis įprotis gali būti pavojingas

Daugeliui žmonių vištienos plovimas prieš gaminimą atrodo savaime suprantamas dalykas. Tai įprotis, dažnai perimtas iš šeimos ar senesnių maisto ruošimo praktikų, kai buvo manoma, kad taip mėsa tampa „švaresnė“ ir saugesnė.

Tačiau maisto saugos specialistai jau ne vienerius metus perspėja, kad vištienos plovimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl žalios vištienos nerekomenduojama plauti, kas iš tikrųjų naikina bakterijas ir kaip elgtis saugiau virtuvėje.

Kodėl žmonės apskritai plauna vištieną

Pagrindinė priežastis – noras pašalinti bakterijas, gleives ar „nemalonų kvapą“. Kai kuriems atrodo, kad nuplovus žalią mėsą vandeniu, ji tampa saugesnė vartoti.

Problema ta, kad bakterijos, tokios kaip Salmonella ar Campylobacter, nėra paviršiniai nešvarumai, kuriuos galima tiesiog nuplauti. Jos dažnai būna prisitvirtinusios prie mėsos ir efektyviai sunaikinamos tik pakankamai aukštoje temperatūroje.

Kas iš tikrųjų nutinka plaunant žalią vištieną

Plaunant vištieną po tekančiu vandeniu, bakterijos ne dingsta, o išplinta po virtuvę. Vandens lašai gali nunešti mikroorganizmus ant kriauklės, stalviršių, indų, pjaustymo lentelių ar net kitų maisto produktų.

Tyrimai rodo, kad bakterijos gali pasklisti net iki metro atstumu nuo kriauklės. Tai reiškia, kad plovimas padidina kryžminės taršos riziką – būtent tą situaciją, kurios žmonės ir bando išvengti.

Kodėl terminis apdorojimas yra svarbiausias

Vienintelis patikimas būdas sunaikinti pavojingas bakterijas vištienoje yra tinkamas terminis apdorojimas. Kepant, verdant ar troškinant iki reikiamos vidinės temperatūros, bakterijos žūsta.

Todėl vištienos „švarumas“ neturėtų būti vertinamas pagal tai, ar ji nuplauta, o pagal tai, ar:

  • ji buvo laikoma tinkamomis sąlygomis;
  • nebuvo kryžminės taršos;
  • buvo pakankamai iškepta ar išvirta.

Ar yra situacijų, kai vištieną vis dėlto „reikia“ plauti

Maisto saugos institucijos vieningai teigia, kad žalios vištienos plauti nereikia ir nerekomenduojama. Jei ant mėsos yra matomų nešvarumų, juos saugiau pašalinti popieriniu rankšluosčiu, kurį iš karto išmesite.

Svarbiausia po sąlyčio su žalia vištiena kruopščiai nusiplauti rankas ir nuvalyti visus paviršius, kurie su ja lietėsi.

Kaip saugiai tvarkyti vištieną virtuvėje

Užuot plovus vištieną, daugiau naudos duoda kiti įpročiai. Atskira pjaustymo lentelė žaliai mėsai, švarūs peiliai ir rankų plovimas po kiekvieno kontakto gerokai sumažina užteršimo riziką.

Taip pat svarbu neplauti vištienos kartu su kitais produktais ir nelaikyti jos atviroje pakuotėje ilgą laiką. Kuo mažiau nereikalingų veiksmų su žalia mėsa, tuo saugiau.

Kodėl šis įprotis vis dar paplitęs

Vištienos plovimas – daugiau psichologinis saugumo jausmas nei reali apsauga. Vanduo vizualiai „nuplauna“ gleives, tačiau nematomų bakterijų problema išlieka, o rizika net padidėja.

Būtent todėl ši tema vis dažniau minima specialistų rekomendacijose – ne dėl perdėtos baimės, o dėl realių kryžminės taršos atvejų buityje.

Ką verta prisiminti gaminant vištieną

Vištienos plauti prieš gaminimą nereikia ir gali būti pavojinga. Bakterijas sunaikina ne vanduo, o karštis, o plovimas tik padidina jų išplitimo riziką virtuvėje.

Saugus maisto ruošimas prasideda nuo paprastų, bet svarbių įpročių: švaros, atskirų įrankių ir tinkamo kepimo. Jei kyla abejonių dėl maisto saugos ar pastebite neįprastus simptomus po valgio, verta pasitarti su sveikatos specialistu.

Šaltiniai:
World Health Organization (WHO) – Five keys to safer food
Centers for Disease Control and Prevention (CDC) – Why you shouldn’t wash raw chicken
European Food Safety Authority (EFSA) – Campylobacter and Salmonella in food

Autorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *