Pažadai „per 3 dienas pašalinti skysčių perteklių“ skamba viliojančiai, ypač kai jaučiamas tinimas, sunkumas kojose ar „apsunkęs“ pilvas. Tokiose situacijose dažnai minimos įvairios arbatos, kurios esą veikia greitai ir natūraliai.
Svarbu iš karto nusistatyti ribas: arbata negydo tinimo priežasties, tačiau tam tikromis aplinkybėmis ji gali padėti organizmui lengviau susitvarkyti su laikinu skysčių susilaikymu. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokiomis sąlygomis per 2–3 dienas iš tiesų galima pastebėti pokytį, kurios arbatos dažniausiai minimos ir kam toks sprendimas netinka.
Kodėl organizme kaupiasi skysčiai
Skysčių susilaikymas dažniausiai nėra „liga“, o organizmo reakcija. Jį gali lemti per didelis druskos kiekis maiste, hormonų svyravimai, ilgas sėdėjimas ar stovėjimas, karštis, mažas judėjimas ar nepakankamas skysčių vartojimas.
Tokiais atvejais inkstai tiesiog laikinai keičia skysčių balansą. Jei priežastis funkcinė ir trumpalaikė, lengvas diuretinis poveikis iš tiesų gali padėti sumažinti tinimą per kelias dienas.
Kaip arbata gali padėti per 3 dienas
Kai kurios arbatos turi švelnų šlapimą skatinantį poveikį. Tai nereiškia „išvaryti vandenį jėga“, o labiau padėti organizmui grįžti prie įprasto balanso.
Jei kartu:
- sumažinamas sūrus ir stipriai perdirbtas maistas,
- geriama pakankamai vandens,
- šiek tiek daugiau judama,
tuomet per 2–3 dienas tinimas gali pastebimai sumažėti. Arbata šiuo atveju yra pagalbinė priemonė, o ne pagrindinis sprendimas.
Petražolių arbata – dažniausiai minima
Petražolės turi lengvą diuretinį poveikį, todėl jų arbata dažnai minima kalbant apie skysčių perteklių. Ji gali padėti sumažinti laikino tinimo pojūtį, ypač jei jis susijęs su druskos pertekliumi ar karščiu.
Svarbu suprasti, kad efektas dažniausiai yra švelnus ir laikinas. Petražolių arbata neturėtų būti geriama dideliais kiekiais ar ilgą laiką be pertraukų.
Dilgėlių arbata – klasikinis pasirinkimas
Dilgėlių arbata tradiciškai vartojama skysčių balansui palaikyti. Ji pasižymi ne tik diuretiniu poveikiu, bet ir mineralų kiekiu, todėl dažnai laikoma „švelnesne“ nei kai kurios kitos žolelės.
Per kelias dienas ji gali padėti sumažinti kojų ar veido paburkimą, jei priežastis nėra susijusi su širdies, inkstų ar kepenų ligomis.
Kiaulpienių arbata – trumpalaikiam naudojimui
Kiaulpienė taip pat minima kaip augalas, galintis skatinti šlapimo išsiskyrimą. Kai kuriems žmonėms jos arbata per trumpą laiką padeda pajusti lengvumą.
Vis dėlto tai nėra kasdienė arbata. Ilgalaikis ar dažnas vartojimas nerekomenduojamas, ypač vartojantiems vaistus ar turintiems virškinimo problemų.
Ko arbata per 3 dienas nepadarys
Svarbu aiškiai pasakyti, ko tikėtis nereikėtų. Arbata:
- neišgydo lėtinio tinimo;
- nepašalina riebalų;
- nesprendžia hormoninių, širdies ar inkstų problemų.
Jei skysčių susilaikymas kartojasi nuolat, didėja ar lydi skausmas, tai jau ne arbatos klausimas, o signalas pasitarti su gydytoju.
Kam geriau būti atsargesniems
Diuretines arbatas atsargiai turėtų vartoti žmonės, turintys inkstų ligų, žemą kraujospūdį ar vartojantys šlapimą varančius vaistus. Taip pat nėštumo metu tokie eksperimentai nerekomenduojami be specialisto žinios.
Per didelis diuretinių arbatų kiekis gali sutrikdyti elektrolitų balansą, todėl saikas čia ypač svarbus.
Ką verta prisiminti apie „3 dienų efektą“
Per 3 dienas galima sumažinti laikiną skysčių perteklių, jei jis susijęs su gyvenimo būdu, o ne liga. Tokiu atveju dilgėlių, petražolių ar kiaulpienių arbata gali būti pagalbinė priemonė, bet tik kartu su kitais paprastais pokyčiais.
Jei arbata tampa „sprendimu viskam“, tai ženklas, kad problema greičiausiai slypi giliau ir reikalauja ne žolelių, o specialisto dėmesio.
Šaltiniai:
Harvard T.H. Chan School of Public Health – Water balance and hydration
European Food Safety Authority (EFSA) – Herbal preparations and safety
National Institutes of Health (NIH) – Diuretics and fluid balance
