Senėjimas yra natūralus procesas, tačiau daugelis žmonių ieško būdų, kaip ilgiau išlikti energingiems, turėti stipresnį imunitetą ir sumažinti lėtinių ligų riziką. Vienas paprasčiausių kasdienių įpročių, kuris dažnai minimas sveikatos kontekste, yra arbatos gėrimas.
Kai kurios arbatos turi antioksidantų ir augalinių junginių, kurie siejami su mažesniu uždegimu, geresne širdies veikla ir ląstelių apsauga. Vis dėlto svarbu suprasti: arbata nėra stebuklingas eliksyras, o jos nauda labiausiai pasireiškia kaip dalis bendro gyvenimo būdo.
Kodėl arbata siejama su lėtesniu senėjimu
Senėjimą spartina oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas. Tai procesai, kurie ilgainiui veikia kraujagysles, smegenis, odą ir imuninę sistemą.
Arbatoje esantys polifenoliai ir antioksidantai gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palaikyti organizmo apsaugines sistemas. Tai nereiškia, kad arbata sustabdo senėjimą, tačiau ji gali būti vienas iš sveikų įpročių.
Žalioji arbata
Žalioji arbata dažnai laikoma viena labiausiai ištirtų. Joje gausu katechinų, ypač EGCG, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu.
Tyrimai rodo, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas gali būti susijęs su geresne širdies sveikata ir mažesne kai kurių ligų rizika. Tačiau poveikis yra ilgalaikis ir priklauso nuo viso gyvenimo būdo.
Juodoji arbata
Juodoji arbata taip pat turi polifenolių, nors jos sudėtis skiriasi nuo žaliosios. Ji siejama su kraujagyslių funkcijos palaikymu ir širdies ligų rizikos mažinimu.
Svarbu gerti ją be didelio kiekio cukraus, nes saldinimas gali panaikinti dalį naudos.
Hibiskų arbata
Hibiskų arbata dažnai minima dėl galimo poveikio kraujospūdžiui. Kai kurie tyrimai rodo, kad ji gali švelniai padėti palaikyti normalų spaudimą.
Tai svarbu, nes kraujospūdžio kontrolė yra vienas pagrindinių veiksnių sveikam senėjimui.
Ramunėlių arbata
Ramunėlės labiau vertinamos dėl raminančio poveikio. Kokybiškas miegas yra vienas svarbiausių senėjimo procesų reguliatorių, todėl arbata, padedanti atsipalaiduoti vakare, gali turėti netiesioginės naudos.
Imbiero arbata
Imbieras siejamas su priešuždegiminiu poveikiu ir dažnai vartojamas peršalimo sezono metu. Nedideliais kiekiais jis gali būti naudingas virškinimui ir bendrai savijautai.
Rooibos arbata
Rooibos arbata neturi kofeino ir turi antioksidantų. Ji dažnai pasirenkama vakare arba tiems, kurie nori švelnesnio gėrimo.
Nors tyrimų mažiau nei apie žaliąją arbatą, rooibos laikoma gera alternatyva kasdieniam vartojimui.
Ką svarbu prisiminti apie „anti-senėjimo“ arbatas
Arbatos gali būti naudingos, bet jos neveikia izoliuotai. Didžiausią poveikį senėjimui turi:
- miegas,
- judėjimas,
- subalansuota mityba,
- streso mažinimas,
- nerūkymas.
Arbata gali būti papildomas, malonus įprotis, bet ne pagrindinis sprendimas.
Kada reikėtų būti atsargiems
Kai kurios arbatos gali netikti, jei:
- vartojate kraują skystinančius vaistus,
- turite skrandžio refliuksą,
- esate nėščia,
- jautriai reaguojate į kofeiną.
Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Arbata kaip kasdienis palaikymas, o ne stebuklas
Arbatos, turinčios antioksidantų ir augalinių junginių, gali prisidėti prie sveikesnio senėjimo ir geresnės savijautos. Tačiau jų poveikis yra švelnus ir ilgalaikis, o tikras rezultatas atsiranda tada, kai arbata tampa dalimi platesnio sveiko gyvenimo būdo.
Šaltiniai
Harvard Health Publishing. Tea and antioxidants
Mayo Clinic. Green tea benefits and safety
American Heart Association. Lifestyle factors in healthy aging
European Journal of Nutrition. Polyphenols and chronic disease risk
