Aspirinas daugeliui atrodo kaip „paprastas“ vaistas – jis dažnai randamas namų vaistinėlėje ir vartojamas nuo skausmo ar temperatūros. Kai kurie žmonės jį geria net kasdien, tikėdamiesi apsaugoti širdį.
Tačiau nors aspirinas tikrai turi svarbią vietą medicinoje, jis nėra nekaltas pasirinkimas kiekvienam. Netinkamai vartojamas jis gali sukelti rimtų šalutinių poveikių.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kada aspirinas iš tikrųjų naudingas, kada jo reikėtų vengti ir kaip jį vartoti atsakingai.
Kaip veikia aspirinas organizme
Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) veikia keliais būdais.
Jis slopina uždegimą, mažina skausmą ir temperatūrą. Be to, jis veikia kraujo krešėjimą – mažina trombocitų sulipimą, todėl kraujas tampa „retesnis“.
Būtent šis poveikis svarbus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje. Tačiau kartu tai yra ir pagrindinė rizikos priežastis.
Kada aspirinas gali būti naudingas
Aspirinas dažniausiai naudojamas keliose situacijose.
Jis gali padėti esant:
- galvos, dantų ar raumenų skausmui;
- peršalimui ar karščiavimui;
- uždegiminiams procesams.
Medicinoje jis ypač svarbus žmonėms, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti mažas aspirino dozes, kad sumažintų infarkto ar insulto riziką.
Svarbu pabrėžti, kad tai vadinama antrine prevencija, ir ji taikoma ne visiems.
Kada kasdien vartoti aspirino nereikėtų
Anksčiau buvo manoma, kad aspirinas gali būti naudingas beveik visiems vyresniems žmonėms. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad situacija sudėtingesnė.
Žmonėms, kurie neturi širdies ir kraujagyslių ligų, kasdienis aspirino vartojimas dažnai nesuteikia aiškios naudos, bet didina kraujavimo riziką.
Tai reiškia, kad „profilaktiškai“ vartoti aspiriną savarankiškai nėra gera idėja.
Galimos rizikos ir šalutiniai poveikiai
Aspirinas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, ypač vartojant ilgai ar didesnėmis dozėmis.
Dažniausios rizikos:
- skrandžio gleivinės dirginimas;
- opos;
- kraujavimas iš virškinamojo trakto;
- padidėjusi kraujavimo rizika apskritai.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos ar astmos simptomų paūmėjimas.
Kam reikėtų būti ypač atsargiems
Aspirinas netinka visiems, todėl svarbu įvertinti individualią situaciją.
Atsargumo reikia, jei:
- turite skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų;
- vartojate kraują skystinančius vaistus;
- turite kraujavimo sutrikimų;
- esate nėščia;
- vaistą ketinate duoti vaikui ar paaugliui.
Vaikams aspirinas gali būti pavojingas dėl retos, bet rimtos būklės – Reye sindromo.
Kaip vartoti saugiau kasdienybėje
Jei aspirinas vartojamas, svarbu laikytis kelių principų.
Pirmiausia – nevartoti jo be aiškios priežasties ilgą laiką. Jei kalbama apie kasdienį vartojimą, tai turėtų būti tik gydytojo sprendimas.
Antra – laikytis rekomenduojamos dozės. Didesnis kiekis nereiškia geresnio poveikio.
Trečia – atkreipti dėmesį į organizmo signalus. Jei atsiranda skrandžio skausmas, juodos išmatos ar kiti neįprasti simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.
Ką verta įvertinti prieš įtraukiant į rutiną
Aspirinas gali būti labai naudingas tinkamose situacijose, ypač tiems, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų.
Tačiau daugeliui žmonių kasdienis vartojimas nėra būtinas ir gali būti net žalingas. Sprendimas turėtų būti pagrįstas individualia rizika, o ne bendrais patarimais.
Jei svarstote vartoti aspiriną reguliariai, verta pasitarti su gydytoju. Tai padės įvertinti naudą ir galimą riziką konkrečiai jūsų situacijoje.
Šaltiniai:
European Society of Cardiology (ESC) gairės dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos
American Heart Association (AHA) rekomendacijos dėl aspirino vartojimo
US Preventive Services Task Force (USPSTF) gairės dėl aspirino pirminės prevencijos
