Baltažiedė notrelė daugeliui pažįstama kaip kuklus, pakelėse ar pievose augantis augalas, dažnai supainiojamas su dilgėle, nors visiškai negelia. Liaudies medicinoje ji minima jau šimtmečius, tačiau šiandien apie jos galimą naudą regėjimui kalbama retai.
Nors baltažiedė notrelė nėra stebuklingas sprendimas akims ir tikrai nepakeičia gydymo, kai kurioms situacijoms ji buvo ir tebėra naudojama kaip švelni, palaikomoji priemonė. Šiame straipsnyje paaiškinsime, ką žmonės turi omenyje kalbėdami apie notrelę regėjimui, kuo remiasi ši idėja ir kur būtinas atsargumas.
Kas yra baltažiedė notrelė
Baltažiedė notrelė (Lamium album) priklauso notrelinių augalų šeimai. Ji neturi dilgėlei būdingų deginančių savybių, o jos žiedai ir lapai nuo seno buvo naudojami arbatoms, nuovirams ar išoriniams užpilams.
Augale randama flavonoidų, taninų, gleivių ir kitų augalinių junginių, kurie siejami su priešuždegiminiu ir raminamuoju poveikiu. Būtent šios savybės ir nulėmė jos vartojimą jautrioms vietoms, įskaitant akis.
Kodėl notrelė siejama su regėjimu
Kai kalbama apie notrelę ir regėjimą, dažniausiai turima omenyje ne regėjimo aštrumo gerinimą, o akių komfortą. Liaudies praktikoje ji naudota esant:
- akių nuovargiui;
- perštėjimui;
- paraudimui;
- lengvam dirginimui.
Manoma, kad augalo sudėtyje esančios medžiagos gali padėti raminti gleivinę ir mažinti sudirginimo pojūtį, ypač kai akys pavargusios nuo aplinkos veiksnių.
Kaip notrelė buvo naudojama tradiciškai
Dažniausiai baltažiedė notrelė nebuvo geriama „regėjimui“. Ji buvo naudojama išoriškai – kaip švelnus užpilas kompresams ant užmerktų akių.
Tai svarbus skirtumas, nes vidinis vartojimas ir išorinis poveikis nėra tas pats. Išorinis naudojimas buvo skirtas ne gydyti ligas, o palengvinti pojūčius, panašiai kaip ramunėlių kompresai.
Kodėl šiandien apie tai kalbama mažai
Šiuolaikinėje medicinoje akių problemos dažniausiai sprendžiamos labai tiksliai – lašais, tepalais, vaistais. Dėl to švelnios, palaikomosios priemonės atsidūrė paraštėse, ypač jei jos neturi aiškių klinikinių tyrimų.
Be to, netinkamai paruošti augaliniai užpilai akių srityje gali kelti riziką, todėl specialistai dažnai rekomenduoja jų vengti be aiškios priežasties.
Kur slypi atsargumo ribos
Nors notrelė laikoma gana švelniu augalu, akis – itin jautri sritis. Todėl svarbu pabrėžti kelis dalykus.
Pirma, notrelės užpilai neturėtų būti lašinami į akis. Tradiciškai jie buvo naudojami tik kaip kompresai ant užmerktų akių.
Antra, bet koks augalinis tirpalas turi būti itin švarus. Netinkamas paruošimas gali padidinti infekcijos riziką.
Trečia, jei yra akių skausmas, regėjimo pablogėjimas, pūliavimas ar stiprus paraudimas, jokie augalai neturėtų būti pirmas pasirinkimas.
Kada notrelė gali turėti vietą
Baltažiedė notrelė gali būti svarstoma tik kaip papildoma, trumpalaikė priemonė, kai:
- akys pavargusios;
- jaučiamas lengvas diskomfortas;
- nėra infekcijos ar rimtos akių ligos;
- siekiama natūralaus, švelnaus poveikio.
Ji neturėtų būti naudojama ilgą laiką ar reguliariai kaip „profilaktika“.
Kodėl svarbu nepainioti pojūčių su gydymu
Palengvėjęs akių pojūtis dar nereiškia, kad sprendžiama problema. Notrelė negydo regėjimo sutrikimų, nepagerina dioptrijų ir nesustabdo akių ligų progresavimo.
Jos vieta – tik komforto lygmenyje, kartu su poilsiu akims, ekrano pertraukomis ir tinkama aplinkos higiena.
Mažai žinomas, bet ne stebuklingas augalas
Baltažiedė notrelė regėjimui minima ne be priežasties, tačiau jos poveikis yra švelnus ir ribotas. Tai ne gydymo priemonė, o pamirštas liaudiškas būdas sumažinti akių diskomfortą.
Didžiausia nauda atsiranda tada, kai tokie augalai vertinami realistiškai – kaip papildas, o ne alternatyva medicinai. Akys – per daug svarbios, kad joms būtų patikėti stebuklai.
Šaltiniai
European Medicines Agency. Lamium album herbal preparations
World Health Organization. Monographs on selected medicinal plants
Mayo Clinic. Eye irritation and home care
Harvard Health Publishing. Eye health and safe home remedies
