Bitkrėslė – nauda sveikatai ir kaip ją naudoti saugiai

Bitkrėslė – nauda sveikatai ir kaip ją naudoti saugiai

Bitkrėslė – ryškiai geltonais žiedais žydintis augalas, kurį daugelis atpažįsta iš pievų ar pakelių. Liaudies medicinoje ji minima jau šimtmečius, tačiau kartu su „naudos“ pasakojimais visada ėjo ir įspėjimai apie stiprų, net pavojingą poveikį.

Todėl kalbant apie bitkrėslę ypač svarbu atskirti tradicinį vartojimą nuo šiuolaikinio saugumo supratimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia bitkrėslės nauda minima istoriškai, ką apie ją žinoma šiandien ir kodėl jos naudojimas reikalauja ypatingo atsargumo.

Kas yra bitkrėslė ir kodėl ji laikoma stipria žolele

Bitkrėslė (Tanacetum vulgare) – daugiametis augalas, priklausantis astrinių šeimai. Ji pasižymi intensyviu kvapu ir kartoku skoniu, o jos sudėtyje yra eterinių aliejų, tarp jų – tujono, kuris ir lemia didžiąją dalį augalo poveikio.

Būtent dėl šių veikliųjų medžiagų bitkrėslė istoriškai buvo laikoma „stipria“ žolele – tokia, kuri veikia ryškiai, bet netoleruoja klaidų dozėse.

Kokia nauda bitkrėslei buvo priskiriama tradiciškai

Liaudies medicinoje bitkrėslė dažniausiai buvo siejama su:

  • virškinimo skatinimu;
  • žarnyno parazitų kontrole;
  • menstruacijų reguliavimu;
  • išoriniu naudojimu nuo vabzdžių.

Šios sritys atsirado ne atsitiktinai – kartus skonis ir stiprūs junginiai aktyviai veikė virškinimo ir nervų sistemą, todėl poveikis būdavo juntamas greitai.

Tačiau svarbu suprasti, kad tradicinis vartojimas nereiškia saugaus vartojimo pagal šiandienos standartus.

Ką apie bitkrėslę sako šiuolaikinis požiūris

Šiandien bitkrėslė vertinama labai atsargiai. Pagrindinė problema – tujonas, kuris didesniais kiekiais gali būti toksiškas nervų sistemai ir kepenims.

Dėl šios priežasties:

  • bitkrėslė nerekomenduojama vartoti viduje be specialisto priežiūros;
  • ji nepriskiriama saugioms kasdienėms žolelėms;
  • daugelyje šalių jos vidinis vartojimas yra ribojamas arba nerekomenduojamas.

Tai nereiškia, kad augalas „blogas“, bet reiškia, kad jo naudojimas reikalauja kitokio požiūrio nei, pavyzdžiui, ramunėlių ar melisos.

Kada bitkrėslė gali būti naudojama saugiau

Šiuolaikiniame kontekste bitkrėslė dažniau laikoma išorinio naudojimo augalu. Tradiciškai ji buvo naudojama:

  • vabzdžių atbaidymui;
  • kaip augalinis repelentas;
  • tam tikriems odos diskomfortams, labai ribotai ir trumpai.

Net ir išoriškai ją naudojant svarbu vengti didelių plotų, pažeistos odos ir ilgo kontakto.

Kodėl bitkrėslė netinka savarankiškiems eksperimentams

Vienas didžiausių pavojų – tai noras naudoti bitkrėslę „natūraliai“ be aiškių žinių. Skirtingai nei švelnios žolelės, bitkrėslė:

  • turi siaurą saugumo ribą;
  • gali kauptis organizme;
  • gali sukelti nepageidaujamą neurologinį poveikį.

Todėl savarankiškai ruošiami nuovirai, tinktūros ar „kursai“ yra laikomi nesaugiais.

Kam bitkrėslės naudoti negalima

Bitkrėslė griežtai netinka:

  • nėščioms ir žindančioms moterims;
  • vaikams;
  • žmonėms, turintiems kepenų ar nervų sistemos sutrikimų;
  • vartojantiems vaistus, veikiančius centrinę nervų sistemą.

Šiais atvejais rizika gerokai viršija bet kokią galimą naudą.

Kodėl apie bitkrėslę svarbu kalbėti atsakingai

Bitkrėslė dažnai minima internete kaip „galinga natūrali priemonė“, tačiau būtent tokia retorika ir kelia didžiausią pavojų. „Natūralu“ nereiškia „saugu“, ypač kai kalbama apie augalus su stipriais biologiškai aktyviais junginiais.

Atsakingas požiūris reiškia pripažinti, kad kai kurie augalai geriau lieka botanikos ar istorijos dalimi, o ne kasdienės savarankiškos sveikatinimosi praktikos įrankiu.

Ką verta prisiminti

Bitkrėslė – tai augalas, turintis ilgą tradicinio vartojimo istoriją, bet kartu ir realių saugumo rizikų. Nors jai buvo priskiriama įvairi nauda, šiandien ji nėra laikoma saugia vidiniam vartojimui be specialisto priežiūros.

Jei ieškote švelnios, kasdien tinkamos žolelės sveikatai palaikyti, bitkrėslė nėra tas pasirinkimas. O jei kyla klausimų dėl augalinių priemonių, patikimiausias kelias visada yra pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Šaltiniai:
European Medicines Agency (EMA) – Assessment of Tanacetum vulgare
European Food Safety Authority (EFSA) – Thujone in food and herbal products
National Center for Complementary and Integrative Health (NCCIH) – Herbal safety

Autorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *