Dešrelės ir dešrainiai daugeliui yra greitas, sotus ir pažįstamas maistas – nuo vaikystės pietų iki užkandžio kelionėje. Kartu tai ir produktai, apie kuriuos kalbant dažnai girdimi įspėjimai: perdirbta mėsa, druska, konservantai, didesnė lėtinių ligų rizika.
Todėl natūraliai kyla klausimas: ar dešrelės iš tiesų tokios kenksmingos, kaip kartais teigiama, ir ar egzistuoja „saugi porcija“, kuri telpa į subalansuotą mitybą? Šiame straipsnyje aptarsime, ką apie tai sako mokslas ir kaip šiuos produktus vertinti kasdienybėje be kraštutinumų.
Kodėl dešrelės laikomos probleminiu maistu
Pagrindinė problema nėra pats faktas, kad tai mėsa, o tai, kad dešrelės ir dešrainiai priskiriami perdirbtos mėsos kategorijai. Tai reiškia, kad mėsa buvo sūdyta, rūkyta, fermentuota ar apdorota kitais būdais, siekiant pagerinti skonį ir galiojimo laiką.
Perdirbtoje mėsoje dažniausiai yra:
- daug druskos;
- sočiųjų riebalų;
- nitritų ir nitratų;
- mažiau natūralios mėsos, daugiau priedų.
Šių veiksnių visuma siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, tam tikrų vėžio formų ir bendro mirtingumo rizika, ypač vartojant dažnai ir dideliais kiekiais.
Ką iš tiesų rodo tyrimai
Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtą mėsą yra priskyrusi prie produktų, kurių vartojimas siejamas su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika. Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie rizikos padidėjimą, o ne apie tai, kad vienas dešrainis sukelia ligą.
Didžiausia rizika stebima tada, kai tokie produktai:
- valgomi reguliariai;
- sudaro reikšmingą kasdienės mitybos dalį;
- derinami su mažai daržovių ir skaidulų turinčia mityba.
Tai reiškia, kad kontekstas yra ne mažiau svarbus nei pats produktas.
Ar egzistuoja „saugi porcija“
Medicinoje nėra tikslios „saugios“ dešrelių normos, tačiau dauguma mitybos rekomendacijų kalba apie kiekio ir dažnio ribojimą, o ne visišką draudimą.
Praktiškai tai reiškia, kad:
- retkarčiais suvalgyta dešrelė nėra tas pats, kas kasdienis vartojimas;
- viena porcija per savaitę ar rečiau daugeliui sveikų žmonių greičiausiai nesukels apčiuopiamos žalos;
- rizika didėja, kai perdirbta mėsa tampa įpročiu, o ne išimtimi.
Svarbu ir tai, kuo dešrelės pakeičia kitus maisto produktus. Jei jos išstumia daržoves, ankštinius ar žuvį – poveikis bus nepalankesnis.
Ar visos dešrelės vienodai blogos
Ne visos dešrelės yra identiškos. Skirtumai slypi sudėtyje ir gamybos būduose. Kai kurie produktai turi trumpesnį ingredientų sąrašą, mažiau druskos, didesnį mėsos kiekį.
Vis dėlto net ir „geresnės sudėties“ dešrelės išlieka perdirbta mėsa. Tai reiškia, kad jos gali būti šiek tiek mažiau nepalankios, bet netampa kasdien rekomenduojamu maistu.
Kada rizika didesnė
Ypač atsargiems reikėtų būti žmonėms, kurie:
- turi padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolį;
- serga širdies ir kraujagyslių ligomis;
- turi virškinamojo trakto problemų;
- valgo labai mažai daržovių ir skaidulų.
Tokiais atvejais net ir nedidelis, bet reguliarus dešrelių vartojimas gali turėti didesnę reikšmę bendrai sveikatai.
Kaip žiūrėti į dešreles be kraštutinumų
Dešrelės ir dešrainiai nėra „uždraustas vaisius“, bet jie ir nėra neutralus kasdienis maistas. Sveikatos požiūriu naudingiausia juos vertinti kaip retą, ne pagrindinį pasirinkimą, o ne mitybos pagrindą.
Jei jau renkamasi dešrainį, verta atkreipti dėmesį į visą patiekalą: daugiau daržovių, pilno grūdo bandelė, mažiau padažų gali šiek tiek sumažinti bendrą neigiamą poveikį.
Ką verta prisiminti
Dešrelės ir dešrainiai siejami su didesne sveikatos rizika ne dėl vieno valgymo, o dėl dažnio ir įpročio. „Saugi porcija“ labiau reiškia retą vartojimą, o ne konkretų gramų skaičių.
Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią naudą sveikatai suteikia mitybos visuma: daržovės, skaidulos, baltymų įvairovė ir saikas. Dešrelės šiame paveiksle gali likti – bet tik kaip epizodinis, o ne kasdienis pasirinkimas.
