Apie druską dažniausiai kalbama širdies ir kraujospūdžio kontekste. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama jos galimam poveikiui imuninei sistemai ir net tokioms ligoms kaip išsėtinė sklerozė.
Ar druska iš tiesų gali turėti įtakos autoimuninėms ligoms? Ir ką apie tai žino mokslas šiandien?
Kas yra išsėtinė sklerozė
Išsėtinė sklerozė – tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema pažeidžia centrinės nervų sistemos mielino dangalą. Tai gali sukelti įvairius simptomus – nuo jutimo sutrikimų iki judėjimo ar regėjimo problemų.
Ligos eiga priklauso nuo daugelio veiksnių: genetikos, aplinkos, infekcijų, vitamino D kiekio ir, tikėtina, mitybos.
Kaip druska gali veikti imuninę sistemą
Tyrimai su gyvūnais ir ląstelių kultūromis rodo, kad didelis natrio kiekis gali skatinti tam tikrų uždegiminių T ląstelių (ypač Th17) aktyvumą. Šios ląstelės siejamos su autoimuniniais procesais.
Teoriškai tai reiškia, kad per didelis druskos vartojimas gali sustiprinti uždegiminę imuninę reakciją. Kai kurie ankstyvieji tyrimai su žmonėmis taip pat kėlė prielaidą, kad didesnis druskos kiekis gali būti siejamas su aktyvesne išsėtinės sklerozės eiga.
Tačiau svarbu pabrėžti – šie duomenys nėra vienareikšmiai.
Ką rodo naujesni tyrimai
Vėlesni didesnės apimties tyrimai ne visada patvirtino aiškų ryšį tarp druskos suvartojimo ir išsėtinės sklerozės aktyvumo. Kai kuriuose stebėjimuose ryšys buvo silpnas arba statistiškai nereikšmingas.
Tai rodo, kad druska gali būti vienas iš daugelio aplinkos veiksnių, tačiau ji greičiausiai nėra pagrindinis ligos „variklis“.
Mokslas šioje srityje dar vystosi, todėl kategoriškų išvadų kol kas nėra.
Ar sergant išsėtine skleroze reikia riboti druską?
Bendrosios mitybos rekomendacijos vis tiek išlieka aktualios. Per didelis druskos vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies bei kraujagyslių ligomis.
Todėl saikingas druskos vartojimas naudingas visiems, nepriklausomai nuo diagnozės. Sergant išsėtine skleroze, mityba turėtų būti subalansuota ir aptarta su gydytoju ar dietologu.
Svarbu vengti kraštutinumų – nei pernelyg didelio ribojimo, nei perteklinio vartojimo.
Kur slypi tikroji rizika
Didelė problema dažnai nėra pati druska, o perdirbtas maistas, kuriame jos daug. Tokie produktai taip pat turi daug rafinuotų angliavandenių ir mažai maistinių medžiagų.
Todėl diskusija apie druską dažnai susijusi su bendru mitybos modeliu, o ne su vienu ingredientu.
Ką verta prisiminti
Druska gali turėti įtakos imuninei sistemai, tačiau jos vaidmuo išsėtinės sklerozės eigoje kol kas nėra aiškiai įrodytas. Moksliniai duomenys rodo galimą ryšį, bet ne tiesioginę priežastį.
Saikingas druskos vartojimas – racionalus pasirinkimas sveikatai apskritai. O sergant lėtinėmis ligomis svarbiausia – individuali gydytojo priežiūra ir visuminis požiūris į gyvenimo būdą.
