„Dar vienas epizodas“, „tik pabaigsiu darbą“, „dar truputį telefono“ – 23 valanda daugeliui ateina nepastebimai. Nors vienkartinis vėlyvas miegas retai kelia problemų, nuolatinis ėjimas miegoti po 23 valandos gali turėti didesnį poveikį, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas per mėnesį vyksta organizmui, kai miegas nuolat nusikelia vėliau, kokie pokyčiai dažniausiai pastebimi, ir kada tai tampa nebe smulkmena, o rimtesniu signalu.
Kodėl svarbus būtent užmigimo laikas
Miegas nėra vien tik valandų skaičius. Didelę reikšmę turi ir paros ritmas – vidinis laikrodis, reguliuojantis hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą ir budrumą.
Iki vidurnakčio organizmas natūraliai pereina į gilaus poilsio fazę. Būtent pirmoje nakties pusėje išsiskiria daugiau melatonino ir augimo hormono, kurie svarbūs ląstelių atsinaujinimui, imuninei sistemai ir smegenų „apsivalymui“. Kai užmigimas nuolat nusikelia po 23 valandos, šie procesai tampa mažiau efektyvūs.
Energija dieną: nuovargis, kuris kaupiasi
Pirmosiomis dienomis gali atrodyti, kad niekas nesikeičia. Tačiau po kelių savaičių daugelis žmonių pastebi, jog:
- sunkiau keltis ryte, net jei miegama pakankamai valandų;
- dienos metu dažniau jaučiamas mieguistumas;
- energija tampa netolygi – ryte sunku „įsivažiuoti“, o vakare atsiranda dirbtinis budrumas.
Tai susiję su tuo, kad organizmas nebespėja pilnai pereiti gilaus miego fazių, ypač jei kėlimosi laikas nesikeičia.
Poveikis koncentracijai ir emocijoms
Nuolatinis vėlyvas miegas gali paveikti smegenų veiklą. Per mėnesį dažniau pasireiškia:
- prastesnė koncentracija ir atmintis;
- didesnis dirglumas;
- jautresnė reakcija į stresą.
Tai nereiškia, kad žmogus tampa „neišsimiegojęs“ klasikinėje prasme. Greičiau tai lėtinis miego ritmo neatitikimas, kuris paveikia emocinį stabilumą ir sprendimų priėmimą.
Apetitas ir svorio pokyčiai
Vėlyvas ėjimas miegoti veikia ir hormonus, reguliuojančius alkį. Dažniausiai pastebimi du dalykai:
- vakare padidėja noras užkandžiauti, ypač saldžiai;
- dieną sunkiau jausti sotumą.
Tai siejama su leptino ir grelino – sotumo ir alkio hormonų – disbalansu. Per mėnesį tai nebūtinai sukels didelius svorio pokyčius, tačiau įpročiai gali pradėti keistis nepalankia kryptimi.
Poveikis imuninei sistemai
Miegas yra vienas svarbiausių imuniteto ramščių. Kai miegama per vėlai, net ir pakankamai ilgai, organizmas prasčiau:
- reaguoja į virusus;
- atsistato po ligų;
- palaiko bendrą atsparumą.
Dėl to kai kurie žmonės pastebi, kad dažniau „prilimpa“ peršalimai ar ilgiau trunka atsigavimas.
Kodėl organizmas „neatsigriebia“ savaitgaliais
Dažna praktika – miegoti trumpiau darbo dienomis ir „atsigriebti“ savaitgaliais. Deja, paros ritmui tai nepadeda. Nuolatinis svyravimas tarp vėlyvo ir ankstesnio miego dar labiau išbalansuoja vidinį laikrodį.
Per mėnesį tai gali sustiprinti vadinamąjį „socialinį džetlagą“ – būseną, kai organizmas nuolat jaučiasi tarsi kitoje laiko juostoje.
Kada tai ypač svarbu
Ypač jautriai vėlyvas miegas veikia:
- žmones, patiriančius daug streso;
- tuos, kurie keliasi anksti;
- turinčius nerimo ar nuotaikos sutrikimų;
- žmones su metaboliniais sutrikimais.
Tokiais atvejais net nedidelis miego režimo pasislinkimas gali turėti didesnį poveikį savijautai.
Ne draudimas, o signalas
Ėjimas miegoti po 23 valandos pats savaime nėra „klaida“ ar pavojus. Tačiau jei tai tampa kasdieniu įpročiu mėnesiais, organizmas pradeda siųsti signalus – per nuovargį, dirglumą, sumažėjusią energiją.
Svarbiausia ne ideali valanda laikrodyje, o pastovumas ir pagarba savo biologiniam ritmui. Net nedidelis pokytis – 15–30 minučių ankstesnis miegas – per laiką gali duoti daugiau naudos nei atrodo.
Jei nuovargis ar miego problemos užsitęsia, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu – kartais problema slypi giliau nei tik vėlyvas vakaras.
Šaltiniai
Harvard Medical School. Circadian rhythm and sleep
National Sleep Foundation. Why sleep timing matters
Mayo Clinic. Sleep schedule and health
World Health Organization. Sleep and health
