Medus dažnai laikomas „geresniu“ cukraus pasirinkimu. Jis siejamas su natūralumu, liaudiška medicina, peršalimo gydymu ir net imuniteto stiprinimu. Daugeliui atrodo, kad jei saldu – bet natūralu, vadinasi, ir sveika.
Tačiau medus vis tiek yra cukrus, tik kitokios formos. Šiame straipsnyje aptarsime, kada medus gali būti naudingas sveikatai, kuo jis iš tiesų skiriasi nuo paprasto cukraus ir kada jis tampa tiesiog dar vienu saldikliu, kuriuo nereikėtų piktnaudžiauti.
Kas yra medus iš mitybos pusės
Medus – tai bičių pagamintas produktas, kurio pagrindą sudaro gliukozė ir fruktozė. Kitaip tariant, didžioji jo dalis yra paprasti angliavandeniai, greitai suteikiantys energijos.
Skirtingai nei rafinuotas cukrus, medus turi nedidelius kiekius biologiškai aktyvių medžiagų: antioksidantų, fermentų, mineralų ir vitaminų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šie kiekiai nėra dideli, ypač jei medus vartojamas įprastomis, nedidelėmis porcijomis.
Kada medus gali būti naudingas
Medus gali turėti realios naudos tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, jis dažnai naudojamas gerklės skausmui ar kosuliui palengvinti. Tyrimai rodo, kad medus gali padėti sumažinti kosulio intensyvumą, ypač vaikams (išskyrus kūdikius).
Dėl antioksidantų medus gali prisidėti prie bendro uždegiminio fono mažinimo, tačiau šis poveikis labiau pastebimas kaip bendros mitybos dalis, o ne kaip atskiras „gydymo“ produktas.
Taip pat medus gali būti naudingas kaip greitos energijos šaltinis, pavyzdžiui, po intensyvaus fizinio krūvio. Tokiais atvejais jis veikia panašiai kaip kiti angliavandeniai.
Kuo medus skiriasi nuo baltojo cukraus
Nors tiek medus, tiek cukrus didina cukraus kiekį kraujyje, medus turi šiek tiek žemesnį glikeminį indeksą nei baltasis cukrus. Tai reiškia, kad kai kuriems žmonėms cukraus kiekis kraujyje gali kilti lėčiau, tačiau skirtumas nėra toks didelis, kaip kartais manoma.
Svarbu suprasti, kad medus nėra „neutralus“ cukraus kiekio kraujyje požiūriu. Žmonėms, sergantiems diabetu ar turintiems insulino rezistenciją, jis veikia panašiai kaip kiti saldikliai ir turi būti vartojamas labai saikingai.
Kada medus tampa tik papildomu cukrumi
Problema prasideda tada, kai medus vartojamas dideliais kiekiais ar labai dažnai, remiantis įsitikinimu, kad jis „sveikas“. Šaukštas medaus arbatoje ar ant košės – viena, tačiau keli šaukštai per dieną jau reikšmingai didina bendrą cukraus suvartojimą.
Ilgainiui per didelis medaus kiekis gali prisidėti prie svorio augimo, dantų problemų ir padidėjusios širdies bei kraujagyslių ligų rizikos – taip pat kaip ir kiti cukraus šaltiniai.
Ypač svarbu prisiminti, kad medus netinka kūdikiams iki vienerių metų, nes gali sukelti kūdikių botulizmą.
Kaip vartoti medų protingai
Medų verta vertinti kaip saldiklį su tam tikrais privalumais, o ne kaip vaistą. Jis gali būti geresnis pasirinkimas už rafinuotą cukrų, jei vartojamas nedideliais kiekiais ir ne kasdien.
Naudingiau jį naudoti kaip skonio akcentą, o ne pagrindinį saldumą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į bendrą mitybos kontekstą – jei mityboje jau daug paslėpto cukraus, net ir „natūralus“ medus tampa perteklinis.
Kada reikėtų pasitarti su specialistu
Jei turite medžiagų apykaitos sutrikimų, diabetą, dažnai vargina energijos svyravimai ar sunku kontroliuoti saldumynų kiekį, verta aptarti saldiklių vartojimą su gydytoju ar dietologu.
Tai ypač aktualu, jei medus vartojamas kaip „sveikesnis“ cukraus pakaitalas dideliais kiekiais.
Ne priešas, bet ir ne stebuklas
Medus gali būti draugas – kaip saikingai vartojamas, natūralus saldiklis su papildomomis savybėmis. Tačiau jis nėra stebuklingas produktas, kuris panaikina cukraus poveikį organizmui.
Didžiausia nauda atsiranda tada, kai medus naudojamas su saiku, sąmoningai ir kaip dalis subalansuotos mitybos, o ne kaip pasiteisinimas vartoti daugiau saldaus.
Šaltiniai
Mayo Clinic. Honey: Is it better than sugar?
Harvard Health Publishing. The sweet truth about honey
NHS. Sugar and sweeteners
World Health Organization. Guideline: Sugars intake for adults and children
