Lenkijos virtuvė dažnai giriama dėl sotumo, ryškaus skonio ir kainos – keliaujant ar apsiperkant Lenkijoje daugelį stebina, kiek daug kaloringo maisto galima gauti už palyginti nedidelę sumą. Dešros, kotletai, miltiniai patiekalai, padažai – visa tai sudaro kasdienio raciono pagrindą ne tik šventėms, bet ir eilinėms dienoms.
Tačiau kyla klausimas: kas nutinka sveikatai, kai toks maistas valgomas dažnai ir be saiko? Šiame straipsnyje pažvelgsime, kokie pigūs ir populiarūs patiekalai Lenkijoje valgomi itin dažnai, ir kuo toks mitybos modelis gali būti problemiškas ilgalaikėje perspektyvoje.
Kas lemia „pigaus ir sotaus“ maisto populiarumą
Istoriškai lenkų virtuvė formavosi kaip valstietiška ir darbininkiška – ji turėjo būti kaloringa, šildanti ir ilgam suteikianti energijos. Bulvės, miltai, kiauliena, riebalai ir fermentuoti produktai ilgą laiką buvo prieinamiausi ingredientai.
Šiandien prie to prisideda ir ekonominiai veiksniai: perdirbta mėsa, miltiniai pusgaminiai ir greitas maistas išlieka pigesni nei šviežia žuvis, daržovės ar liesi baltymai. Todėl nenuostabu, kad būtent šie produktai valgomi dažniausiai.
Produktai, kurie valgomi dažnai ir dideliais kiekiais
Kasdienėje mityboje itin dažnai pasitaiko dešros, dešrelės, įvairūs rūkytos mėsos gaminiai. Jie sotūs, lengvai paruošiami ir pigūs, tačiau kartu turi daug druskos, sočiųjų riebalų ir konservantų.
Kitas ryškus elementas – miltiniai ir bulviniai patiekalai: pierogai, bulviniai blynai, koldūnai, balti miltiniai padažai. Jie suteikia greitą sotumą, bet dažnai stokoja skaidulų ir mikroelementų.
Prie šių patiekalų neretai prisideda saldūs kepiniai ir desertai, kurių cukraus ir riebalų kiekis didelis, o maistinė vertė – ribota.
Kodėl „be saiko“ tampa problema
Pati problema nėra vienas konkretus patiekalas. Ji atsiranda tada, kai:
- perdirbta mėsa valgoma kasdien;
- daržovės tampa tik simboliniu priedu;
- sotumas svarbesnis už maistinę vertę;
- kalorijų suvartojama daugiau nei jų išeikvojama.
Toks mitybos modelis ilgainiui siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, nutukimo ir padidėjusio kraujospūdžio rizika. Didelis druskos kiekis ypač aktualus, nes jis tiesiogiai veikia kraujospūdį.
Kodėl tai ne tik „lenkų problema“
Svarbu pabrėžti, kad tokia mityba nėra išskirtinai lenkiška. Panašūs modeliai būdingi daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių, kur tradicinis maistas buvo pritaikytas fiziniam darbui ir šaltesniam klimatui.
Skirtumas tas, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas pasikeitė: mažiau judėjimo, daugiau sėdimo darbo, bet porcijos ir maisto sudėtis dažnai liko tokios pačios.
Ar tai reiškia, kad šio maisto reikia vengti visiškai
Ne. Tradiciniai patiekalai patys savaime nėra „nuodingi“. Problema atsiranda, kai jie tampa kasdieniu pagrindu, o ne retkarčiais valgomu pasirinkimu.
Sveikesnis požiūris – dažnis ir balansas. Jei sotūs, riebūs patiekalai valgomi rečiau, derinami su daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų ir judėjimu, jų poveikis sveikatai gerokai sumažėja.
Ką verta prisiminti
Pigus ir skanus maistas dažnai yra ir kaloringas, sūrus bei riebus. Lenkų virtuvė puikiai atspindi šią taisyklę. Didžiausia rizika kyla ne dėl vieno patiekalo, o dėl įpročio valgyti taip kasdien ir be saiko.
Ilgalaikėje perspektyvoje sveikatą labiausiai saugo ne draudimai, o sąmoningas pasirinkimas: mažesnės porcijos, didesnė įvairovė ir supratimas, kad sotumas nebūtinai reiškia gerą mitybą.
Šaltiniai:
World Health Organization – Healthy diet.
Harvard T.H. Chan School of Public Health – Processed meats and health.
European Society of Cardiology – Diet and cardiovascular prevention.
