Dilgėlės daugeliui asocijuojasi su deginančiu prisilietimu, vaikystės patirtimis ar tiesiog nepageidaujama piktžole darže. Tačiau pastaraisiais metais jos vis dažniau grįžta į virtuvę ir sveikos mitybos pokalbius kaip vertingas, laukinėje gamtoje randamas augalas.
Kas iš tiesų yra dilgėlės ir kuo jos ypatingos
Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) – Lietuvoje plačiai paplitęs augalas, augantis pakelėse, pamiškėse, soduose ir drėgnesnėse vietose. Nors dažnai laikoma piktžole, iš tikrųjų tai vienas maistingiausių laukinių augalų.
Dilgėlės pasižymi didele:
- geležies, kalcio ir magnio koncentracija;
- vitamino C ir kai kurių B grupės vitaminų kiekiu;
- augalinių baltymų ir skaidulų gausa.
Dėl šios sudėties jos dažnai siejamos su bendru organizmo stiprinimu, ypač pavasarį, kai mityboje trūksta šviežių daržovių.
Kodėl dilgėlės „dega“ ir kaip to išvengti
Dilgėlių lapai ir stiebai padengti smulkiais plaukeliais, kurie lūžta prisilietus ir į odą išskiria dirginančias medžiagas, tokias kaip histaminas ir skruzdžių rūgštis. Būtent tai sukelia deginimo pojūtį.
Gera žinia ta, kad šis poveikis visiškai išnyksta po terminio ar mechaninio apdorojimo. Pakanka dilgėles:
- nuplikyti karštu vandeniu;
- trumpai apvirti;
- susmulkinti ar sutrinti.
Po šių veiksmų dilgėlės tampa saugios vartoti ir nebedirgina gleivinių.
Kaip tinkamai rinkti ir paruošti šviežias dilgėles
Valgymui geriausiai tinka jaunos dilgėlės, renkamos pavasarį ar vasaros pradžioje, kol lapai dar minkšti. Svarbu rinkti augalus švariose vietose, toliau nuo intensyvaus eismo, pramoninių teritorijų ar purškiamų laukų.
Prieš vartojimą dilgėles reikėtų kruopščiai nuplauti ir termiškai apdoroti. Dažniausiai jos:
- trumpai apverdamos ir naudojamos sriuboms;
- smulkinamos ir dedamos į troškinius;
- maišomos su kiaušiniais, varške ar kruopomis;
- naudojamos kaip špinatų pakaitalas.
Toks paruošimas leidžia išsaugoti didžiąją dalį maistinių medžiagų ir sumažina kartumą.
Kuo dilgėlės gali būti naudingos organizmui
Dėl savo sudėties dilgėlės dažnai siejamos su:
- normalaus kraujo susidarymo palaikymu;
- virškinimo sistemos veikla;
- bendru tonusu ir energijos pojūčiu.
Kai kurie tyrimai rodo, kad dilgėlės gali turėti lengvą priešuždegiminį poveikį, tačiau svarbu pabrėžti, kad jos nėra vaistas. Tai maisto produktas, kuris gali papildyti subalansuotą mitybą, bet nepakeičia gydymo ar specialisto rekomendacijų.
Kam dilgėlės gali netikti
Nors daugumai žmonių dilgėlės yra saugios kaip maisto dalis, tam tikrais atvejais reikėtų būti atsargiems. Vartojant didesnius kiekius ar ilgą laiką, jos gali turėti lengvą diuretinį poveikį.
Atsargumas ypač svarbus, jei:
- vartojami kraujo krešėjimą veikiantys vaistai;
- sergama inkstų ligomis;
- yra nėštumas ar žindymas;
- pasireiškia alerginės reakcijos.
Jei kyla abejonių ar planuojama dilgėles vartoti reguliariai dideliais kiekiais, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Ką verta žinoti prieš įtraukiant dilgėles į kasdienę mitybą
Šviežios dilgėlės – tai daugiau nei piktžolė. Tinkamai paruoštos jos gali tapti vertingu sezoniniu maisto produktu, praturtinančiu racioną mineralais ir augalinėmis medžiagomis. Vis dėlto, kaip ir su bet kuriuo laukiniu augalu, svarbiausia saikas, tinkamas paruošimas ir dėmesys individualioms organizmo reakcijoms.
Esant sveikatos sutrikimams ar vartojant vaistus, dilgėles verta vertinti kaip papildą, o ne sprendimą, ir prireikus pasitarti su specialistu.
