Neramių kojų sindromas – būklė, kai atsiranda nemalonus poreikis judinti kojas, ypač vakare ar naktį. Žmonės jį apibūdina kaip tempimą, dilgčiojimą, „vidinį nerimą“ kojose, kuris trukdo užmigti ir ilsėtis. Nors tai nėra pavojinga liga, ji gali stipriai pabloginti miego kokybę ir kasdienę savijautą.
Ieškodami palengvėjimo, kai kurie žmonės atsigręžia į natūralias priemones. Tarp jų dažniausiai minima viena žolelė – valerijonas. Tačiau kyla svarbus klausimas: ar jis tikrai gali padėti, ir jei taip – kokiais atvejais?
Kas yra neramių kojų sindromas ir kas jį provokuoja
Neramių kojų sindromas (NKS) siejamas su nervų sistemos veikla ir dopamino apykaita. Jo simptomai dažnai sustiprėja:
- vakare ar naktį;
- esant stresui;
- po ilgo sėdėjimo;
- esant miego trūkumui.
Kai kuriais atvejais NKS siejamas su geležies stoka, nėštumu, lėtinėmis ligomis ar tam tikrais vaistais. Todėl vienos universalios priemonės nėra, o sprendimas dažnai būna kompleksinis.
Kodėl kalbant apie NKS minimas valerijonas
Valerijonas (Valeriana officinalis) – viena geriausiai žinomų raminamųjų žolelių Europoje. Tradiciškai jis vartojamas nervinei įtampai mažinti, miego kokybei gerinti ir raumenų atsipalaidavimui skatinti.
Svarbu pabrėžti: valerijonas negydo pačio neramių kojų sindromo, tačiau jis gali paveikti veiksnius, kurie simptomus sustiprina – stresą, nervinę įtampą ir paviršinį miegą.
Kaip valerijonas gali padėti kai kuriais atvejais
Valerijono poveikis siejamas su jo gebėjimu veikti centrinę nervų sistemą. Jis gali:
- padėti lengviau nusiraminti prieš miegą;
- sumažinti vidinę įtampą;
- pagerinti užmigimą.
Jei neramių kojų pojūtis stiprėja būtent dėl streso ar pervargimo, valerijonas kai kuriems žmonėms padeda sumažinti simptomų intensyvumą arba padaryti juos mažiau trikdančius.
Kada poveikis labiausiai tikėtinas
Valerijonas dažniau pasiteisina tada, kai:
- NKS simptomai yra lengvi ar vidutiniai;
- jie nėra susiję su rimtomis neurologinėmis ar metabolinėmis ligomis;
- pagrindinis nusiskundimas – blogas užmigimas ir nervinė įtampa.
Tokiais atvejais valerijonas gali būti pagalbinė priemonė, ypač vartojamas vakare, laikantis saiko.
Kada valerijonas nepadės
Jei neramių kojų sindromą sukelia:
- geležies stoka;
- nėštumas;
- lėtinės inkstų ar neurologinės ligos;
- vaistų šalutinis poveikis,
valerijonas problemos neišspręs. Tokiais atvejais būtina ieškoti priežasties ir pasitarti su gydytoju.
Taip pat svarbu žinoti, kad valerijono poveikis nėra momentinis – kai kuriems žmonėms jis pasireiškia tik po kelių dienų ar savaičių.
Kaip vartoti atsakingai
Valerijonas dažniausiai vartojamas arbatos, tinktūros ar standartizuotų preparatų pavidalu. Ilgalaikis ar didelėmis dozėmis vartojamas jis gali sukelti mieguistumą dieną ar galvos sunkumą.
Svarbu:
- nevartoti kartu su raminamaisiais vaistais be gydytojo žinios;
- neviršyti rekomenduojamų dozių;
- nutraukti vartojimą, jei atsiranda nepageidaujamas poveikis.
Ką dar verta daryti kartu su žolelėmis
Net ir tinkamai parinkta žolelė veikia geriau, kai kartu laikomasi paprastų principų: reguliaraus miego režimo, vakarinio ekrano laiko mažinimo, lengvo tempimo ar pasivaikščiojimo prieš miegą.
Kai kuriems žmonėms taip pat padeda magnio ir geležies kiekio įvertinimas, tačiau papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su specialistu.
Ką verta prisiminti
Valerijonas gali raminti nervų sistemą ir kai kuriais atvejais padėti sumažinti neramių kojų sindromo keliamą diskomfortą, ypač kai jis susijęs su stresu ir prastu miegu. Tačiau tai nėra gydymas ir ne visiems tinkamas sprendimas.
Jei simptomai stiprūs, ilgalaikiai ar progresuoja, žolelės neturėtų pakeisti gydytojo konsultacijos. Natūrali pagalba gali būti naudinga – bet tik tada, kai ji taikoma atsakingai ir suprantant jos ribas.
Šaltiniai:
National Institute of Neurological Disorders and Stroke (NINDS) – Restless Legs Syndrome
European Medicines Agency (EMA) – Valeriana officinalis herbal monograph
National Center for Complementary and Integrative Health (NCCIH) – Herbs for sleep and stress
