Podagra – tai lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai pasireiškia staigiais, labai skausmingais sąnarių priepuoliais. Žmonės, susidūrę su šia būkle, neretai ieško ne tik vaistų, bet ir natūralių būdų palengvinti savijautą – ypač tarp priepuolių arba kaip papildomos priemonės.
Čia dažnai minimos įvairios žolelės. Tačiau svarbu iš karto pasakyti aiškiai: žolelės nepagydo podagros. Vis dėlto kai kurios jų gali padėti mažinti uždegimą, palaikyti skysčių balansą ar palengvinti bendrą savijautą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios žolelės tradiciškai siejamos su podagra, kaip jos gali veikti ir kur yra jų ribos.
Kas vyksta sergant podagra
Podagra išsivysto tada, kai organizme kaupiasi per didelis šlapimo rūgšties kiekis. Ji kristalizuojasi sąnariuose ir sukelia stiprų uždegimą. Šlapimo rūgšties perteklius dažniausiai susijęs su mityba, genetika, inkstų funkcija ir bendru metabolizmu.
Todėl pagrindinis gydymo tikslas – kontroliuoti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje ir valdyti uždegimą. Vaistai čia atlieka esminį vaidmenį, o natūralios priemonės gali būti tik papildomos.
Kaip žolelės gali padėti sergant podagra
Žolelės veikia ne pačią ligos priežastį, o tam tikrus simptomus ar procesus, susijusius su podagra. Jų poveikis dažniausiai siejamas su:
- lengvu priešuždegiminiu veikimu;
- skysčių pasišalinimo skatinimu;
- virškinimo ir metabolizmo palaikymu.
Tai reiškia, kad jų poveikis paprastai yra švelnus ir ilgalaikis, o ne greitas ar drastiškas.
Dilgėlė – skysčių balansui palaikyti
Dilgėlė tradiciškai naudojama dėl lengvo diuretinio poveikio. Kai kuriais atvejais tai gali padėti organizmui efektyviau pašalinti šlapimo rūgštį, ypač jei kartu geriama pakankamai vandens.
Svarbu suprasti, kad dilgėlė nepakeičia vaistų, skirtų šlapimo rūgšties kiekiui mažinti. Ji gali būti tik pagalbinė priemonė tarp priepuolių, o ne ūmaus skausmo metu.
Kiaulpienė – metabolizmo ir kepenų funkcijai
Kiaulpienė dažnai minima dėl poveikio kepenų ir virškinimo veiklai. Geresnis metabolizmas ir tulžies išsiskyrimas netiesiogiai gali prisidėti prie efektyvesnio medžiagų apykaitos atliekų šalinimo.
Kai kuriems žmonėms kiaulpienių arbata padeda jaustis lengviau, tačiau jos poveikis podagros eigai yra netiesioginis ir neturėtų būti pervertinamas.
Imbieras – uždegimo pojūčiui mažinti
Imbieras plačiai žinomas dėl galimo priešuždegiminio poveikio. Sergant podagra jis kartais naudojamas siekiant sumažinti sąnarių diskomfortą tarp priepuolių.
Imbierinė arbata ar nedideli kiekiai maiste gali padėti subjektyviai, tačiau ūmaus priepuolio metu imbieras nepakeis priešuždegiminių vaistų.
Ciberžolė – palaikomasis priešuždegiminis poveikis
Ciberžolė, ypač dėl kurkumino, dažnai minima uždegiminių ligų kontekste. Ji gali būti naudinga kaip bendro priešuždegiminio gyvenimo būdo dalis, tačiau jos biologinis pasisavinimas yra ribotas.
Tai reiškia, kad poveikis yra švelnus ir labiau kaupiamasis, o ne greitas.
Vyšnių lapai ir vaisiai – tradicinis pasirinkimas
Nors tai ne visai žolelė, vyšnia ir jos lapai dažnai minimi podagros kontekste. Tyrimuose pastebėta, kad vyšnios siejamos su mažesniu podagros priepuolių dažniu, galimai dėl antioksidantų ir poveikio šlapimo rūgšties metabolizmui.
Tai viena iš nedaugelio natūralių priemonių, apie kurią kalbama atsargiai, bet pozityviai ir moksliniuose šaltiniuose.
Ko žolelės negali padaryti
Svarbu labai aiškiai pasakyti:
- žolelės neištirpdo šlapimo rūgšties kristalų;
- jos neužkerta kelio priepuoliams, jei šlapimo rūgšties kiekis nekontroliuojamas;
- jos nepakeičia gydytojo paskirto gydymo.
Podagra – tai ne „uždegimas nuo maisto“, o kompleksinė metabolinė liga.
Kam būtinas ypatingas atsargumas
Žmonės, turintys inkstų ligų, vartojantys diuretikus ar kitus vaistus, prieš reguliariai vartodami žoleles turėtų pasitarti su gydytoju. Kai kurios žolelės gali keisti vaistų poveikį arba apkrauti inkstus.
Ūmaus podagros priepuolio metu savarankiški eksperimentai su žolelėmis nerekomenduojami.
Ką verta prisiminti
Žolelės nuo podagros gali būti natūrali pagalba iš gamtos, bet tik kaip papildoma priemonė. Jos gali palaikyti bendrą savijautą, padėti tarp priepuolių ar prisidėti prie priešuždegiminio gyvenimo būdo.
Tačiau podagros kontrolės pagrindas išlieka aiškus: mityba, vaistai, skysčių vartojimas ir gydytojo priežiūra. Žolelės čia – ne sprendimas, o pagalbinė grandis.
Šaltiniai:
National Institute of Arthritis and Musculoskeletal and Skin Diseases (NIAMS) – Gout
Harvard Health Publishing – Diet and gout
European Food Safety Authority (EFSA) – Herbal preparations and safety
