Teiginys, kad žolelių mišinys „valo žarnyną“, dažnai skamba viliojančiai – ypač tada, kai jaučiamas pilvo pūtimas, sunkumas ar nereguliarus tuštinimasis. Dar stipriau veikia pažadas, jog poveikis juntamas jau po pirmos stiklinės.
Tačiau ką iš tikrųjų reiškia toks „poveikis“? Ar žarnynas iš tiesų valomas, ar organizmas tiesiog reaguoja į tam tikras žoleles? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas realiai vyksta organizme, kokie žolelių mišiniai sukelia greitą efektą ir kodėl šioje vietoje būtina aiškiai atskirti pojūtį nuo ilgalaikės naudos.
Ką žmonės dažniausiai vadina „žarnyno valymu“
Mediciniškai žarnynui nereikia „valymo“ – šią funkciją jis atlieka pats. Tačiau kasdienėje kalboje šis terminas dažniausiai reiškia:
- palengvėjusį tuštinimąsi;
- sumažėjusį pilvo pūtimą;
- lengvumo jausmą pilve.
Todėl kai sakoma, kad žolelių mišinys „valo žarnyną“, dažniausiai kalbama apie poveikį virškinimui ir žarnyno motorikai, o ne apie toksinų šalinimą.
Kodėl poveikis juntamas jau po pirmos stiklinės
Greitas efektas paprastai pasireiškia todėl, kad kai kurios žolelės tiesiogiai veikia žarnyno veiklą. Tai gali būti susiję su:
- lengvu laisvinamuoju poveikiu;
- tulžies išsiskyrimo skatinimu;
- spazmų sumažėjimu;
- padidėjusiu skysčių kiekiu.
Dėl to žarnynas pradeda judėti aktyviau, ir žmogus jaučia palengvėjimą. Šis pojūtis realus, bet jis nereiškia, kad organizmas „išsivalė“.
Kokios žolelės dažniausiai įtraukiamos į tokius mišinius
Žolelių mišiniuose, kurie sukelia greitą poveikį, dažnai pasitaiko:
- dilgėlė – dėl skysčių balanso ir lengvo diuretinio poveikio;
- pipirmėtė – virškinimo spazmams mažinti;
- ramunėlė – žarnyno gleivinei raminti;
- kmynai ar pankolis – dujų susidarymui mažinti;
- šaltalankio žievė ar senos lapai – stipresnio laisvinamojo poveikio žolelės.
Būtent pastarosios dažniausiai ir lemia „efektą po pirmos stiklinės“, tačiau su jomis susijusi ir didžiausia rizika.
Kuo skiriasi švelnus ir agresyvus poveikis
Svarbu atskirti du dalykus. Švelnūs mišiniai, skirti virškinimo komfortui, veikia palaipsniui ir tinka trumpam ar epizodiniam vartojimui. Jie padeda žarnynui dirbti natūraliau.
Tuo tarpu stipriai laisvinantys mišiniai veikia dirginimo principu. Jie sukelia greitą tuštinimąsi, bet tai nėra žarnyno sveikatos gerinimas – tai labiau trumpalaikis sprendimas, kuris neturėtų tapti įpročiu.
Kodėl „greitas efektas“ gali klaidinti
Lengvumo jausmas po pirmos stiklinės dažnai interpretuojamas kaip didelė nauda. Tačiau iš tikrųjų:
- nepašalinama problema, dėl kurios sutriko virškinimas;
- žarnynas neprisitaiko, o tik reaguoja;
- efektas trumpalaikis.
Ilgainiui dažnas stipriai veikiančių žolelių vartojimas gali sutrikdyti natūralų tuštinimosi refleksą ir pabloginti situaciją.
Kam tokie mišiniai gali būti netinkami
Žolelių „valymai“ ypač netinka:
- žmonėms su dirgliosios žarnos sindromu;
- sergantiems lėtinėmis žarnyno ligomis;
- nėštumo metu;
- vartojantiems vaistus, veikiančius elektrolitų balansą.
Tokiais atvejais net ir „natūralios“ priemonės gali sukelti daugiau problemų nei naudos.
Kada žolelių mišinys gali turėti prasmės
Trumpalaikis, švelnus žolelių mišinys gali būti naudingas, jei:
- virškinimas sulėtėjo dėl mitybos klaidų;
- trūko skysčių ar skaidulų;
- patiriamas laikinas diskomfortas, bet nėra ligos požymių.
Tačiau jis turėtų būti tik pagalba, o ne nuolatinis sprendimas.
Ką verta prisiminti
Žolelių mišinys gali sukelti pojūtį, kad „žarnynas išsivalė“, jau po pirmos stiklinės – tai paaiškinama fiziologiškai. Tačiau pojūtis nėra tas pats, kas ilgalaikė nauda.
Sveikam žarnynui svarbiausi dalykai išlieka tie patys: pakankamai skaidulų, vandens, judėjimas ir reguliarūs valgymo įpročiai. Žolelės gali padėti, bet tik tada, kai naudojamos atsakingai ir be perdėtų pažadų.
Šaltiniai:
Harvard T.H. Chan School of Public Health – Gut health and digestion
European Food Safety Authority (EFSA) – Herbal preparations and safety
National Institutes of Health (NIH) – Dietary fiber and bowel function
