Tarp vairuotojų vis dar gyvas patarimas: įpilk šiek tiek žibalo į dyzelį – dūmingumas sumažės. Vieni teigia taip „išvalę“ purkštukus, kiti sako pastebėję sklandesnį variklio darbą. Tačiau šiuolaikinių dyzelinių variklių laikais toks patarimas kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, iš kur kilo šis mitas, kas iš tiesų vyksta variklyje ir kodėl šiandien žibalas dažniau kelia riziką nei naudą.
Kas yra dyzelio dūmingumas ir kodėl jis atsiranda
Dūmingumas – tai nevisiško degimo požymis. Jis dažniausiai pasireiškia juodais dūmais ir rodo, kad kuras sudega netinkamai. Priežasčių gali būti daug: nuo nusidėvėjusių purkštukų iki užsikimšusio oro filtro ar EGR sistemos problemų.
Svarbu suprasti, kad dūmingumas nėra „vien kuro problema“. Net ir geriausias kuras neduos naudos, jei variklio sistema veikia netvarkingai.
Iš kur atsirado žibalo idėja
Žibalas dyzeliniuose varikliuose buvo naudojamas senesniais laikais, kai:
- varikliai buvo paprastos konstrukcijos;
- kuro tolerancijos – gerokai didesnės;
- nebuvo DPF, aukšto slėgio „Common Rail“ sistemų ir jautrių purkštukų.
Tuomet žibalas kartais buvo maišomas su dyzelinu dėl mažesnio klampumo ir geresnio degimo šaltu oru. Tačiau tai buvo kompromisas, o ne sprendimas.
Ar žibalas realiai gali sumažinti dūmingumą
Trumpas atsakymas – kartais trumpam, bet ne dėl „valymo“. Žibalas yra skystesnis ir dega kitaip nei dyzelinas, todėl:
- degimo procesas gali tapti tolygesnis;
- trumpam sumažėti juodų dūmų kiekis;
- vairuotojui susidaryti įspūdis, kad problema išspręsta.
Tačiau tai nepašalina tikrosios dūmingumo priežasties. Jei purkštukai laša, EGR užstrigęs ar DPF užsikimšęs – žibalas to neišgydys.
Ką žibalas daro šiuolaikiniam dyzeliniam varikliui
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai suprojektuoti dirbti su standartizuotu dyzeliniu kuru, turinčiu tiksliai subalansuotas tepimo ir degimo savybes. Žibalas šių savybių neturi.
Ilgainiui jis gali:
- mažinti kuro sistemos tepimą;
- spartinti aukšto slėgio siurblio ir purkštukų dėvėjimąsi;
- didinti gedimų riziką „Common Rail“ sistemose.
Tai ypač aktualu automobiliams su DPF filtru – netinkamas degimas gali pabloginti regeneraciją ir padidinti remonto kaštus.
Kodėl susidaro „pagerėjimo“ įspūdis
Dažnas efektas paaiškinamas paprastai: pakeitus kuro sudėtį, variklio darbas laikinai pasikeičia, todėl atrodo, kad „dūmai dingo“. Tačiau dažniausiai tai sutampa su:
- šiltesnėmis sąlygomis;
- didesnėmis apsukomis (pvz., po ilgesnės kelionės);
- subjektyviu pojūčiu, o ne realiais matavimais.
Be objektyvaus dūmingumo testo tai tėra įspūdis, o ne įrodymas.
Ką daryti, jei dyzelis dūmina
Jei tikslas – realiai sumažinti dūmingumą, veiksmingesni sprendimai yra kiti. Pirmiausia verta įvertinti oro tiekimą, kuro įpurškimą ir išmetimo sistemą. Net paprasti dalykai, tokie kaip užsikimšęs oro filtras, gali turėti didelę įtaką.
Taip pat svarbu naudoti kokybišką kurą ir patikimus, varikliams skirtus priedus, o ne eksperimentuoti su ne tam skirtais skysčiais.
Kada žibalas tikrai netinka
Žibalo naudoti nerekomenduojama:
- automobiliuose su „Common Rail“ sistema;
- varikliuose su DPF filtru;
- naujesniuose automobiliuose, kuriems galioja garantija;
- jei siekiama ilgalaikio, o ne momentinio efekto.
Šiais atvejais rizika gerokai viršija galimą trumpalaikę naudą.
Ką verta prisiminti
Žibalas nėra sprendimas dyzelio dūmingumui mažinti. Jis gali trumpam pakeisti degimo pobūdį ir sukurti pagerėjimo įspūdį, tačiau realios problemos neišsprendžia ir gali pakenkti kuro sistemai.
Šiandien dūmingumas – tai signalas, kad varikliui reikia diagnostikos, o ne „liaudiškų eksperimentų“. Ilgalaikė nauda visada ateina iš teisingos priežiūros, o ne iš rizikingų bandymų.
