Ryte jautiesi gerai, galva neskauda, rankos tvirtos. Vakar buvo taurė vyno ar pora alaus, bet „tikrai jau praėjo“. Būtent šioje vietoje daugelis vairuotojų ir suklysta – pasikliauja nuojauta, kuri su promilėmis turi labai mažai bendro.
Kodėl „jaučiuosi blaivus“ nėra rodiklis?
Alkoholis veikia ne tik savijautą, bet ir reakciją, sprendimų priėmimą bei dėmesį. Problema ta, kad subjektyvus pojūtis išnyksta greičiau nei alkoholis iš organizmo.
Žmogus gali jaustis visiškai normaliai, bet organizme vis dar būti likęs alkoholis. Ypač dažnai tai nutinka rytais po vakarėlių, vestuvių ar ilgesnio vakaro. Nuojauta vertina savijautą, o ne kraujo ar iškvėpto oro sudėtį – todėl ji ir nepadeda.
Ką leidžia promilių ribos Lietuvoje?
Lietuvoje galioja aiškios ribos. Vairuotojams, turintiems mažiau nei dvejų metų stažą, galioja nulinė tolerancija. Patyrusiems vairuotojams leidžiama iki 0,4 promilės.
Svarbu suprasti vieną dalyką – net ir leidžiama riba nereiškia, kad vairuoti saugu. Ji reiškia tik tai, nuo kada prasideda administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
Kaip realiai pasitikrinti promiles prieš vairavimą?
Yra keli praktiški būdai, kurie iš tiesų veikia.
Patikimiausias variantas – asmeninis alkotesteris. Ne pigiausias „žaislinis“, o sertifikuotas arba bent jau patikimesnės klasės prietaisas. Jis neduos absoliučios garantijos, bet bus gerokai tikslesnis nei spėjimas.
Kitas būdas – pasitikrinimas degalinėse ar viešose vietose, kur kartais būna įrengti alkotesteriai. Jų tikslumas skiriasi, bet jie leidžia suprasti, ar situacija rizikinga.
Kai kurie vairuotojai kreipiasi į medicinos įstaigas, tačiau tai labiau išimtis nei kasdienė praktika.
Svarbiausia – tikrinti prieš pat važiavimą, o ne „iš vakaro“, nes promilės krenta individualiai ir neprognozuojamai.
Kodėl internetinės skaičiuoklės dažnai klaidina?
Internete pilna promilių skaičiuoklių, kurios pagal ūgį, svorį ir išgertą kiekį pateikia „rezultatą“. Problema ta, kad jos neįvertina individualaus metabolizmo, miego, maisto, streso, vaistų.
Jos gali būti orientacinės, bet jomis remtis sprendžiant, ar sėsti prie vairo – rizikinga. Skaičiuoklė neatsakys už pasekmes.
Ką dažniausiai pamiršta vairuotojai?
Dažna klaida – manyti, kad miegas „išblaivina“. Miegas padeda jaustis geriau, bet alkoholio skaidymo jis nepagreitina. Taip pat dažnai tikima, kad kava, dušas ar maistas „nuima promiles“. Jie gali pagerinti savijautą, bet promilių nemažina.
Dar viena klaida – vertinti save pagal kitus. Jei „draugas jau važiuoja“, tai nereiškia, kad jam saugu, o tuo labiau – kad saugu tau.
Kada rizika didžiausia?
Didžiausia rizika yra rytais po švenčių, taip pat trumpose kelionėse „tik iki parduotuvės“. Būtent tokiose situacijose vairuotojai dažniausiai pasikliauja nuojauta ir būna sustabdyti patikrinimui.
Policija dažniausiai dirba ten, kur vairuotojai tikisi mažiausiai.
Promilės nejaučiamos, bet fiksuojamos
Didžiausia alkoholio ir vairavimo problema ta, kad organizmas gali tylėti, kai teisės aktai – ne. Nuojauta neparodo skaičių, neįvertina reakcijos laiko ir nepadeda susitikime su alkotesteriu.
Vienintelė saugi logika paprasta: jei kyla bent menkiausia abejonė – tikrink arba nevažiuok. Promilės nėra jausmas, kurį galima „atspėti“. Jos arba yra, arba jų nėra, o sprendimo pasekmės visada tenka vairuotojui.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė ar medicininė konsultacija.
