„Čia juk greitkelis, galima važiuoti greičiau.“ Ši mintis daugybei vairuotojų atrodo savaime suprantama, ypač tiems, kurie už vairo praleido ne vienerius metus. Tačiau būtent greitkeliuose dažnai daromos labai elementarios, bet brangiai kainuojančios klaidos, susijusios su leistinu greičiu.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, koks greitis iš tikrųjų leidžiamas greitkelyje Lietuvoje, kuo greitkelis skiriasi nuo automagistralės ir kodėl net patyrę vairuotojai čia dažnai suklysta. Tai informacinio pobūdžio tekstas, o ne teisinė konsultacija.
Koks greitis leidžiamas greitkelyje Lietuvoje?
Pagrindinė painiava prasideda nuo sąvokų. Lietuvoje yra automagistralės ir greitkeliai, o leidžiamas greitis juose nėra tas pats.
Greitkelyje lengviesiems automobiliams ir motociklams leidžiamas maksimalus greitis yra 110 km/h, jei kelio ženklai nenurodo kitaip. Tai galioja visus metus, nepriklausomai nuo sezono.
Automagistralėje leidžiamas greitis didesnis, tačiau būtent šis skirtumas ir tampa dažna klaidų priežastimi.
Kodėl greitkelis painiojamas su automagistrale?
Iš pirmo žvilgsnio greitkeliai atrodo labai panašiai į automagistrales. Dvi ar daugiau eismo juostų, atitvarai, nėra šviesoforų. Vairuotojui susidaro įspūdis, kad tai „tas pats kelias“, tik kitu pavadinimu.
Tačiau skirtumas yra teisinis, o ne vizualinis. Greitkelis turi kitokį statusą, todėl ir greičio ribos jame mažesnės. Jei vairuotojas vadovaujasi ne ženklais, o „jausmu“, klaida beveik garantuota.
Kodėl klysta net patyrę vairuotojai?
Patirtis kartais tampa spąstais. Vairuotojai, kurie daug metų važinėjo tuo pačiu keliu, dažnai vadovaujasi atmintimi, o ne tuo, ką mato dabar.
Dažnos situacijos:
- kelias buvo rekonstruotas, bet įprotis liko
- anksčiau tai buvo automagistralė, dabar – greitkelis
- vairuotojas pasikliauja kitų srautu ir važiuoja „kaip visi“
Greitkelyje labai lengva nepastebėti, kad važiuoji ne 110, o 120–130 km/h, ypač kai aplinkiniai juda panašiu tempu.
Kodėl „visi taip važiuoja“ nėra pasiteisinimas?
Vienas pavojingiausių argumentų – „juk visi lekia“. Tačiau greičio matuokliai ir policija nevertina srauto, jie vertina konkretaus automobilio greitį.
Be to, greitkeliai dažnai turi vidutinio greičio matavimo ruožus. Vairuotojas gali jaustis „saugus“, nes nemato policijos, tačiau pažeidimas fiksuojamas automatiškai.
Ar yra išimčių ir papildomų ribojimų?
Taip. Greitkelyje gali galioti ir mažesnis leistinas greitis, jei:
- vyksta kelio darbai
- sudėtingos eismo ar oro sąlygos
- tai nurodo laikini kelio ženklai
Tokiais atvejais argumentas „čia juk greitkelis“ visiškai negalioja. Laikini ženklai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir nuolatiniai.
Ką dažniausiai pamiršta vairuotojai?
Dažnai pamirštama, kad greitis skaičiuojamas ne pagal tai, „kiek dar galima“, o pagal tai, kiek leidžiama. Net ir nedidelis viršijimas greitkelyje gali reikšti baudą, ypač jei jis kartojasi.
Taip pat pamirštama, kad automobilio spidometras gali rodyti šiek tiek daugiau nei realus greitis, todėl „rezervas“ nėra toks, kokį vairuotojas įsivaizduoja.
Greitkelis nėra greičio pojūčio testas
Didžiausia greitkelių problema yra ne ženklai, o įpročiai. Kai kelias atrodo saugus ir platus, greitis kyla nepastebimai, o ribos lieka „galvoje“, ne akyse.
Trumpa išvada paprasta: greitkelis leidžia važiuoti greitai, bet ne tiek, kiek atrodo. Patyręs vairuotojas klysta ne todėl, kad nežino taisyklių, o todėl, kad per daug pasitiki savimi. O būtent čia greitkeliai ir „pagauna“.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija.
