Daugelis vairuotojų techninės apžiūros metu labiausiai bijo stabdžių stendo ar pakabos patikros. Tačiau praktika rodo, kad labai dažnai „užkliūnama“ dėl, atrodytų, smulkmenos – matinių žibintų. Automobilis važiuoja tvarkingai, lempos šviečia, bet apžiūra neįveikta.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl matinti žibintai taip dažnai tampa problema Lietuvoje, ką tikrina techninės apžiūros specialistai ir ką realiai gali padaryti vairuotojas. Tai informacinio pobūdžio tekstas, o ne teisinė ar techninė konsultacija.
Kodėl žibintai Lietuvoje taip greitai „pavargsta“?
Matiniai žibintai nėra tik senų automobilių problema. Net ir 5–7 metų automobiliai dažnai turi pastebimai pablogėjusią žibintų būklę. Tam yra kelios labai žemiškos priežastys.
Didžiausias žibintų priešas yra aplinka. Lietuvoje daug drėgmės, dažni temperatūrų svyravimai, žiemą naudojamos druskos ir chemikalai. Prie to prisideda akmenukai, smėlis ir automobilių plovyklų šepečiai. Plastikinis žibintų paviršius laikui bėgant oksiduojasi, praranda skaidrumą ir tampa matinis.
Svarbu suprasti, kad tai nėra staigus gedimas. Žibintai prastėja palaipsniui, todėl vairuotojas dažnai prie to tiesiog pripranta.
Ką techninės apžiūros metu tikrina iš tikrųjų?
Dažna klaida – manyti, kad techninė apžiūra vertina tik tai, ar lemputė dega. Realybėje tikrinama šviesos kokybė, o ne vien jos buvimas.
Vertinami keli dalykai. Pirmiausia, ar žibinto stiklas yra pakankamai skaidrus ir nepažeistas. Taip pat matuojamas šviesos srautas ir jo kryptis. Net jei lemputė nauja ir galinga, matiniai žibintai išskaido šviesą, todėl ji tampa silpnesnė ir netiksli.
Iš techninės pusės tai paprasta logika: automobilis su matiniais žibintais blogiau apšviečia kelią ir gali akinti kitus eismo dalyvius. Būtent dėl to tokie žibintai laikomi ne kosmetiniu, o saugumo trūkumu.
Kodėl problema tokia dažna būtent Lietuvoje?
Lyginant su pietų Europa, Lietuvoje automobiliai:
- dažniau važinėja tamsiu paros metu
- ilgiau eksploatuojami
- rečiau keičiami žibintų blokai dėl kainos
Be to, daugelis vairuotojų linkę investuoti į mechaninius gedimus, o žibintus palieka „kitam kartui“, nes automobilis juk „važiuoja“. Techninė apžiūra dažnai tampa tuo momentu, kai ši problema išryškėja oficialiai.
Ar pakanka pakeisti lemputes?
Trumpas atsakymas – dažniausiai ne. Galingesnės ar naujos lemputės negali kompensuoti matinio plastiko. Priešingai, jos kartais tik pablogina situaciją, nes šviesa dar labiau išsisklaido ir neatitinka reikalavimų.
Jei žibintų paviršius stipriai oksidavęsis, problema yra ne lemputėje, o pačiame žibinte.
Ką realiai gali padaryti vairuotojas?
Sprendimai priklauso nuo žibintų būklės. Lengvas paviršinis matinimas dažnai išsprendžiamas profesionaliu poliravimu. Tai laikinas, bet dažnai efektyvus sprendimas, ypač prieš techninę apžiūrą.
Jei žibintai stipriai pažeisti, su giliomis mikroįtrūkomis ar pageltimu iš vidaus, poliravimas gali nepadėti. Tokiu atveju lieka žibintų keitimas arba restauravimas, kuris kainuoja daugiau, bet yra ilgalaikis sprendimas.
Svarbiausia – nelaukti iki paskutinės dienos. Matiniai žibintai retai „atsiranda per naktį“.
Dažniausios vairuotojų klaidos
Viena dažniausių klaidų – tikėtis, kad „dar praeis“. Kita – problemą spręsti tik prieš pat techninę apžiūrą, neįvertinus realios žibintų būklės. Taip pat dažnai pamirštama, kad net po poliravimo žibintams reikia papildomos apsaugos, kitaip jie vėl greitai taps matiniai.
Pabaiga
Matiniai žibintai techninėje apžiūroje taip dažnai užkliūna ne todėl, kad reikalavimai būtų pertekliniai, o todėl, kad tai tiesiogiai susiję su matomumu ir saugumu kelyje. Lietuvos klimatas ir eksploatacijos sąlygos šią problemą tik pagreitina.
Trumpa išvada paprasta: jei naktį pats matai prasčiau, labai tikėtina, kad tai matys ir techninės apžiūros specialistas. Laiku sutvarkyti žibintai – tai ne tik „pliusiukas“ apžiūroje, bet ir realiai saugesnis važiavimas.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra techninė ar teisinė konsultacija.
