Degalų kainos kyla, automobilis techniškai tvarkingas, o sąnaudos vis tiek atrodo per didelės. Daugelis vairuotojų tokioje situacijoje kaltina variklį, sezoną ar degalų kokybę, tačiau dažnai tikroji problema slypi kasdieniuose įpročiuose. Net ir nedideli vairavimo bei automobilio naudojimo įpročiai ilgainiui gali reikšti dešimtis papildomų eurų per mėnesį.
Per staigus greitėjimas ir važiavimas „ant apsukų“
Vienas didžiausių degalų rijikų – staigus akseleratoriaus spaudimas. Agresyvus startas nuo šviesoforo, dažnas „gazavimas“ ir važiavimas aukštomis variklio apsukomis tiesiogiai didina degalų sąnaudas. Variklis tokiu režimu dirba neefektyviai, o papildoma galia realios naudos dažniausiai nesuteikia.
Ypač mieste toks važiavimas netrumpina kelionės laiko, bet degalų baką tuština gerokai greičiau. Sklandus greitėjimas ir laiku perjungiamos pavaros leidžia sutaupyti daugiau, nei daugelis vairuotojų tikisi.
Pastovus važiavimas per dideliu greičiu
Važiuojant didesniu greičiu, ypač magistralėse, degalų sąnaudos auga ne linijiškai, o labai sparčiai. Skirtumas tarp 90 ir 120 km/h gali reikšti ne keliais procentais, o dviženkliu skaičiumi didesnes sąnaudas.
Dalis vairuotojų mano, kad „šiek tiek greičiau“ – nieko tokio, tačiau ilgesnėse kelionėse būtent greitis tampa vienu pagrindinių sąnaudų veiksnių. Dažnai sutaupytas laikas būna minimalus, o papildomai sudeginti degalai – akivaizdūs.
Važiavimas per žemomis arba per aukštomis pavaromis
Netinkamas pavarų pasirinkimas – dar vienas tylus degalų švaistytojas. Važiavimas per žema pavara reiškia aukštas apsukas ir didesnes sąnaudas, o per aukšta pavara verčia variklį „kankintis“, taip pat didindama degalų suvartojimą.
Automatinė pavarų dėžė dalį šios problemos išsprendžia pati, tačiau ir čia agresyvus važiavimo stilius priverčia sistemą laikyti aukštesnes apsukas nei reikia.
Tuščias variklio darbas ir trumpi važiavimai
Paliktas veikti variklis stovėjimo aikštelėje ar „šildymas vietoje“ – įprotis, kuris vis dar gajus, ypač šaltuoju metų laiku. Moderniems automobiliams ilgas stovėjimas su veikiančiu varikliu dažniausiai nėra reikalingas, o degalai tuo metu tiesiog sudeginami be jokios naudos.
Prie to prisideda ir labai trumpi važiavimai, kai variklis nespėja pasiekti darbinės temperatūros. Tokiose kelionėse sąnaudos gali būti gerokai didesnės nei įprasta, net jei nuvažiuojamas atstumas atrodo menkas.
Per didelis svoris ir nereikalinga „aerodinamika“
Pilnas bagažinis daiktų, kurie niekada neiškraunami, taip pat kainuoja degalus. Kuo sunkesnis automobilis, tuo daugiau energijos reikia jam judėti, ypač mieste, kur dažnai stabdoma ir vėl greitėjama.
Papildomai degalus „suvalgo“ ir stogo bagažinės, laikikliai ar dėžės, net jei jos tuo metu nenaudojamos. Oro pasipriešinimas didėja, o kartu auga ir sąnaudos, ypač važiuojant didesniu greičiu.
Netinkamas padangų slėgis
Per mažas padangų slėgis – vienas dažniausių, bet labiausiai nuvertinamų veiksnių. Tokios padangos didina pasipriešinimą riedėjimui, todėl varikliui reikia daugiau degalų tam pačiam atstumui nuvažiuoti.
Šis įprotis pavojingas ne tik piniginei, bet ir saugumui, nes blogina automobilio valdymą ir padangų ilgaamžiškumą.
Ką vairuotojui verta pakeisti pirmiausia
Didžioji dalis degalų švaistymo kyla ne dėl automobilio techninių problemų, o dėl kasdienių sprendimų už vairo. Sklandesnis važiavimas, protingas greitis, mažesnis svoris ir elementari automobilio priežiūra gali realiai sumažinti sąnaudas net iki 30 procentų.
Tai nereiškia, kad reikia važiuoti lėtai ar nepatogiai. Dažniausiai užtenka mažiau skubėti, geriau planuoti ir atsisakyti įpročių, kurie atrodo nekalti, bet ilgainiui kainuoja brangiai.
