Su amžiumi širdies ir kraujagyslių sistema tampa jautresnė kasdieniams pasirinkimams. Kraujospūdis, cholesterolio kiekis, kraujagyslių elastingumas – visa tai lemia ne tik genetika ar vaistai, bet ir kasdieniai įpročiai, tarp jų ir tai, ką geriame.
Arbata dažnai laikoma saugiu, net „sveiku“ pasirinkimu. Tačiau vyresniame amžiuje svarbu ne tik gerti arbatą, bet ir pasirinkti tinkamą. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kuri arbata iš tiesų gali būti naudinga širdžiai, o kurios vartojimą verta riboti.
Kodėl arbatos pasirinkimas su amžiumi tampa svarbesnis
Bėgant metams organizmas lėčiau prisitaiko prie stimuliuojančių medžiagų, o širdis jautriau reaguoja į kofeiną, skysčių balansą ir kraujagysles veikiančius junginius.
Dėl to tai, kas jaunystėje nekėlė jokių problemų, vyresniame amžiuje gali:
- didinti širdies plakimą;
- kelti kraujospūdį;
- trikdyti miegą, o netiesiogiai – ir širdies darbą.
Todėl kalbant apie širdžiai naudingą arbatą svarbu vertinti ne tik sudėtį, bet ir poveikio švelnumą.
Žalioji arbata – dažniausiai minima, bet su saiku
Žalioji arbata dažnai siejama su širdies sveikata dėl joje esančių antioksidantų, ypač katechinų. Tyrimai rodo, kad saikingas žaliosios arbatos vartojimas gali būti siejamas su palankesniu cholesterolio profiliu ir kraujagyslių funkcija.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad žaliojoje arbatoje yra kofeino. Vyresniame amžiuje tai reiškia, kad:
- ji labiau tinka ryte ar dienos pradžioje;
- nereikėtų gerti daug puodelių per dieną;
- vakare ji gali trikdyti miegą.
Gudobelė – klasikinė arbata širdžiai
Jei kalbame apie žolelių arbatas, gudobelė laikoma viena labiausiai su širdimi siejamų. Ji tradiciškai naudojama kraujotakai palaikyti ir širdies darbui švelniai reguliuoti.
Gudobelės arbata vertinama dėl to, kad:
- neturi kofeino;
- veikia švelniai ir palaipsniui;
- dažniau tinka ilgalaikiam vartojimui.
Vis dėlto, vartojant širdies vaistus, gudobelę reikėtų aptarti su gydytoju – ne dėl pavojingumo, o dėl galimo poveikio vaistų veiksmingumui.
Juodoji arbata – ne visiems vienodai tinkama
Juodoji arbata taip pat turi antioksidantų, tačiau jos stimuliuojantis poveikis yra stipresnis nei žaliosios. Kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms ji gali:
- didinti širdies plakimo pojūtį;
- kelti kraujospūdį;
- skatinti nerimą ar rankų drebėjimą.
Tai nereiškia, kad juodosios arbatos reikia atsisakyti visiškai, bet saikas ir laikas čia itin svarbūs.
Ramunėlė ir melisa – netiesioginė nauda širdžiai
Nors šios arbatos tiesiogiai „negydo širdies“, jos daro svarbų darbą per nervų sistemą. Ramunėlė ir melisa padeda nusiraminti, mažina įtampą, gerina miegą.
O tai svarbu todėl, kad nuolatinis stresas ir prastas miegas didina širdies apkrovą. Švelnios raminančios arbatos vakare gali būti netiesioginė, bet reikšminga pagalba širdžiai.
Ko vyresniame amžiuje verta vengti
Ne visos „žolelių arbatos“ yra nekaltos. Mišiniai su stimuliuojančiais augalais, dideli kofeino kiekiai ar neaiškios sudėties papildai gali būti netinkami.
Taip pat svarbu:
- negerti labai stiprios arbatos;
- nevartoti daug skysčių vėlai vakare;
- stebėti individualią organizmo reakciją.
Kada būtina pasitarti su gydytoju
Jei sergate širdies ligomis, vartojate kraujospūdį ar ritmą veikiančius vaistus, prieš reguliariai vartodami „širdžiai skirtas“ arbatas verta pasitarti su gydytoju. Net natūralios priemonės gali sąveikauti su gydymu.
Ką verta prisiminti
Vyresniame amžiuje širdžiai naudinga arbata yra ta, kuri veikia švelniai, neperkrauna nervų sistemos ir tinka kasdieniam vartojimui. Gudobelė, silpna žalioji arbata ar raminančios žolelės dažniausiai pasiteisina geriau nei stiprios, stimuliuojančios arbatos.
Svarbiausia – ne stebuklingas gėrimas, o reguliarumas, saikas ir dėmesys savo savijautai. O kilus abejonių, patikimiausias patarėjas visada išlieka sveikatos specialistas.
Šaltiniai:
Harvard T.H. Chan School of Public Health – Tea and heart health
European Society of Cardiology – Lifestyle and cardiovascular prevention
National Institute on Aging – Heart health and aging
