Dantų ar burnos skausmas dažnai užklumpa netikėtai – vakare, savaitgalį ar kelionėje, kai greitai patekti pas gydytoją nėra galimybės. Tokiose situacijose žmonės neretai prisimena seną liaudišką patarimą – gvazdikėlius. Jie laikomi burnoje, kramtomi arba naudojami aliejaus pavidalu, tikintis bent trumpam sumažinti skausmą.
Tačiau kyla svarbus klausimas: ar gvazdikėliai iš tiesų padeda, ir ar toks sprendimas nėra tik problemos atidėliojimas? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip veikia gvazdikėliai, kada jų poveikis gali būti juntamas ir kodėl jie negali pakeisti profesionalaus gydymo.
Kas yra gvazdikėliai ir kodėl jie siejami su skausmo malšinimu
Gvazdikėliai – tai džiovinti gvazdikmedžio (Syzygium aromaticum) žiedpumpuriai. Jų sudėtyje yra veiklioji medžiaga eugenolis, kuri pasižymi vietiniu nuskausminamuoju ir silpnu antiseptiniu poveikiu.
Būtent dėl eugenolio gvazdikėliai istoriškai buvo naudojami burnos ertmės problemoms – ypač dantų ir dantenų skausmui – trumpam palengvinti. Eugenolis gali laikinai sumažinti nervinių galūnių jautrumą, todėl skausmas kurį laiką jaučiamas silpniau.
Svarbu pabrėžti, kad tai simptominis poveikis, neturintis įtakos pačiai skausmo priežasčiai.
Kada gvazdikėliai gali trumpam padėti
Gvazdikėlių poveikis dažniausiai juntamas tais atvejais, kai skausmas nėra labai stiprus ar komplikuotas. Pavyzdžiui:
- esant lengvam ar vidutinio stiprumo danties ar dantenų skausmui;
- kai burnos gleivinė sudirgusi, bet nėra ryškios infekcijos;
- kai reikia laikino sprendimo, kol pavyks patekti pas odontologą.
Tokiais atvejais gvazdikėliai gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą – nuo kelių minučių iki kelių valandų. Vis dėlto tai nėra gydymas, o tik laikinas komforto pagerinimas.
Kaip gvazdikėliai dažniausiai naudojami
Liaudiškai gvazdikėliai dažniausiai naudojami labai paprastai – vienas gvazdikėlis laikomas šalia skaudančio danties arba lengvai sukramtomas, kad išsiskirtų eteriniai aliejai.
Kai kurie žmonės naudoja gvazdikėlių aliejų, tačiau čia būtinas ypatingas atsargumas. Koncentruotas aliejus gali sudirginti burnos gleivinę ar net sukelti cheminį nudegimą, jei naudojamas netinkamai. Dėl šios priežasties grynas aliejus neturėtų būti tiesiogiai tepamas ant dantenų ar danties.
Kodėl gvazdikėliai neišsprendžia problemos
Nors skausmas gali sumažėti, gvazdikėliai:
- negydo dantų ėduonies;
- nepašalina infekcijos;
- nesustabdo nervo pažeidimo;
- neatkuria pažeistų audinių.
Jei skausmo priežastis – gili karieso ertmė, pulpitas ar pūlinys, laikinas nuskausminimas gali netgi pabloginti situaciją, nes žmogus atidėlioja vizitą pas odontologą, kol problema tampa rimtesnė.
Kada gvazdikėliai tampa pavojingu delsimo būdu
Yra situacijų, kai gvazdikėlių naudojimas vietoj gydymo gali būti žalingas. Į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant, jei:
- skausmas stiprus, pulsuojantis ar nuolat stiprėjantis;
- atsiranda veido, dantenų ar kaklo tinimas;
- pakyla temperatūra;
- iš dantenų ar danties srities teka pūliai;
- skausmas trunka ilgiau nei 1–2 dienas.
Tokiais atvejais gvazdikėliai gali tik užmaskuoti simptomus, o infekcija toliau plinta.
Kam gvazdikėliai gali netikti
Nors gvazdikėliai laikomi natūralia priemone, jie tinka ne visiems. Atsargumas reikalingas, jei:
- burnos gleivinė jautri ar pažeista;
- yra polinkis į alergines reakcijas;
- kalbame apie vaikus;
- planuojama naudoti gvazdikėlių aliejų.
Jei po gvazdikėlių naudojimo atsiranda deginimas, stiprus dirginimas ar skausmo sustiprėjimas, jų vartojimą reikėtų nutraukti.
Ką verta prisiminti
Gvazdikėliai gali būti laikina pagalba, kai reikia trumpam sumažinti skausmą ir nėra galimybės iš karto kreiptis į gydytoją. Tačiau jie negydo skausmo priežasties ir neturėtų būti naudojami kaip ilgalaikis sprendimas.
Jei skausmas kartojasi ar stiprėja, saugiausias ir veiksmingiausias kelias – odontologo konsultacija. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo paprastesnis ir mažiau skausmingas būna gydymas.
