Pasiutligė – viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų, kuri kelia grėsmę ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Nors Lietuvoje naminės katės pasiutlige serga retai, rizika niekada nėra lygi nuliui, ypač jei katė turi kontaktą su laukiniais gyvūnais arba nėra skiepyta. Šiame straipsnyje paaiškinama, kas yra kačių pasiutligė, kaip ją atpažinti, kokie simptomai pasireiškia ir kodėl ši liga ypač pavojinga žmogui.
Kas yra pasiutligė
Pasiutligė – tai virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Ji visada baigiasi mirtimi, jei nebuvo imtasi profilaktinių priemonių iki simptomų atsiradimo. Virusas plinta per seiles, dažniausiai per įkandimus ar atvirus odos pažeidimus.
Katės gali užsikrėsti pasiutlige nuo laukinių gyvūnų, tokių kaip lapės, mangutai ar šikšnosparniai. Net ir viena akimirka lauke gali tapti užsikrėtimo priežastimi.
Kaip katės užsikrečia pasiutlige
Dažniausias užsikrėtimo kelias – įkandimas. Virusas patenka į organizmą per žaizdą ir palaipsniui keliauja nervais link smegenų. Užsikrėtusi katė ilgą laiką gali atrodyti visiškai sveika, nes inkubacinis periodas trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Būtent ši stadija yra pavojingiausia, nes liga dar nepastebima, bet virusas jau yra organizme.
Pirmieji pasiutligės simptomai katėms
Pirmieji požymiai dažnai būna nespecifiniai ir lengvai supainiojami su kitomis problemomis. Katė gali tapti neįprastai rami arba, priešingai, irzli. Keičiasi jos elgesys, ji gali vengti kontakto arba tapti pernelyg prieraiši.
Šioje stadijoje dažnai pastebimi subtilūs nervų sistemos sutrikimai, kurių šeimininkai nesusieja su rimta liga.
Pažengę pasiutligės simptomai
Ligai progresuojant, simptomai tampa ryškūs ir pavojingi. Katė gali rodyti agresiją, pulti be aiškios priežasties, kandžiotis ar draskytis. Pasireiškia rijimo sutrikimai, gausus seilėtekis, koordinacijos praradimas.
Vėliau katė tampa apatiška, gali ištikti paralyžius, koma. Šiame etape liga jau nepagydoma.
Kodėl pasiutligė pavojinga žmonėms
Pasiutligė yra zoonozė – liga, kuri perduodama nuo gyvūno žmogui. Užsikrėtimas žmogui dažniausiai įvyksta per įkandimą ar seilių patekimą ant pažeistos odos. Net nedidelė žaizda gali būti pavojinga.
Žmogui pasiutligė taip pat visada mirtina, jei laiku nepradedama profilaktika. Būtent todėl bet koks kontaktas su galimai pasiutlige sergančiu gyvūnu laikomas ekstremalia situacija.
Ką daryti įkandus katei ar jai įkandus kitam
Jei katė įkando žmogui arba pati buvo apkandžiota neaiškaus gyvūno, būtina veikti nedelsiant. Žaizdą reikia kruopščiai plauti, o žmogui – kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Katė turi būti izoliuota ir apžiūrėta veterinaro.
Svarbu niekada nebandyti „stebėti namuose“ situacijos, jei yra bent menkiausia pasiutligės rizika.
Kaip apsaugoti katę ir save
Veiksmingiausia apsauga nuo pasiutligės yra skiepai. Reguliariai skiepijama katė yra apsaugota net ir kontaktavusi su virusu. Taip pat svarbu riboti katės kontaktą su laukiniais gyvūnais ir neleisti jai laisvai klaidžioti teritorijose, kuriose fiksuojami pasiutligės atvejai.
Net jei katė gyvena namuose, skiepai nėra pertekliniai – tai saugumo garantas visai šeimai.
Kodėl pasiutligė nėra „reta problema“
Nors pasiutligė pasitaiko nedažnai, jos pasekmės yra tokios rimtos, kad bet kokia rizika turi būti vertinama labai atsakingai. Tai liga, kuriai nėra antro šanso. Žinios, budrumas ir prevencija šiuo atveju yra svarbesni už bet kokį gydymą.
