Aviečių sodinimas: kodėl vienas sezonas duoda geresnį derlių nei kitas

Aviečių sodinimas: kodėl vienas sezonas duoda geresnį derlių nei kitas

Kiekvienas, auginantis avietes, yra tai patyręs: vienais metais krūmai lūžta nuo uogų, kitais – vos kelios saujos, nors priežiūra, atrodo, buvo tokia pati. Dažnai kaltinamas oras ar veislė, bet patyrę sodininkai žino – didelė dalis skirtumo atsiranda dar sodinimo metu. Ne tik kaip, bet ir kada avietės pasodinamos, nulemia jų galimybes ateinantiems metams. Šiame straipsnyje – kodėl sezonai taip skiriasi ir ką tai turi bendro su sodinimu.

Aviečių derlius formuojasi ne vienais metais

Svarbiausia suprasti vieną dalyką: avietės „planuoja“ derlių iš anksto. Vasarą jos ne tik brandina uogas, bet ir formuoja ūglius, kurie derės kitą sezoną. Jei tuo metu augalas patiria stresą – sausra, per didelę drėgmę, maisto trūkumą – kito sezono derlius sumažėja dar jam neprasidėjus.

Todėl vieni metai atrodo sėkmingi, o kiti – ne, nors iš pažiūros niekas nepasikeitė.

Sodinimo sezonas – pirmas lūžis

Rudenį pasodintos avietės dažnai duoda stabilesnį derlių nei pavasarinės. Kodėl? Rudenį dirva dar šilta, drėgmės pakanka, šaknys ramiai įsitvirtina, o pavasarį augalas startuoja be streso.

Pavasarį sodintos avietės dažnai pirmą sezoną „veja“ šaknis, o ne derlių. Jei tuo metu dar pasitaiko sausra ar vėlyvos šalnos, augalas silpnėja ir derliaus potencialas krenta.

Dirvos būklė svarbesnė nei data

Net ir tinkamiausias sodinimo laikas nepadės, jei dirva paruošta atmestinai. Avietės mėgsta purią, derlingą, bet neužmirkstančią žemę. Sodinimas į sunkią, suslėgtą dirvą dažnai reiškia silpną augimą pirmaisiais metais ir nestabilų derlių vėliau.

Patyrę sodininkai sako paprastai: gerai paruošta duobė atstoja pusę priežiūros.

Kodėl vienais metais avietės „pavargsta“

Jei po gausaus derliaus augalui nepadedama atsigauti, kitas sezonas dažnai būna silpnesnis. Avietės išnaudoja daug energijos, todėl po derliaus būtinas atstatymas – vanduo, maistas, ramybė.

Jei po derliaus krūmas paliekamas „kaip yra“, jis formuoja silpnesnius ūglius, o tai reiškia mažiau uogų kitais metais.

Genėjimas keičia sezonų balansą

Netinkamas genėjimas gali sukurti įspūdį, kad „metai prasti“. Per daug paliktų senų ūglių reiškia konkurenciją, per mažai – per silpną krūmą.

Genėjimas nėra tik tvarka – tai būdas paskirstyti augalo energiją. Kai tai daroma teisingai, derlius būna tolygesnis kasmet.

Oras – ne pagrindinė priežastis, bet stiprus veiksnys

Žinoma, oras turi įtakos, bet jis dažniausiai tik sustiprina arba atskleidžia tai, kas jau buvo nulemta anksčiau. Gerai pasodintos ir prižiūrėtos avietės net ir sudėtingesniais metais duoda padorų derlių. Silpnos – „sudega“ pirmos.

Lietuvos sąlygos: kodėl skirtumai tokie ryškūs

Mūsų klimatas permainingas: vienais metais daug drėgmės, kitais – sausra. Tai reiškia, kad silpnos vietos avietėse greitai išryškėja. Todėl atrodo, kad vienas sezonas puikus, o kitas – prastas, nors iš tiesų tai ilgesnio proceso pasekmė.

Ką verta prisiminti

Aviečių derlius nėra loterija. Jis prasideda nuo sodinimo laiko, dirvos paruošimo ir to, kaip augalas pergyvena „neproduktyvų“ laikotarpį. Kai avietės pasodinamos be streso ir gauna galimybę atsigauti po derliaus, sezonų skirtumai sumažėja, o uogos džiugina ne tik „gerais metais“.

Autorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *