Juoda katė perbėgo kelią – lauk nelaimės. Katė jaučia mirtį. Jei katė prausiasi – bus svečių. Tokie prietarai lydi žmoniją šimtmečius. Katės vienu metu buvo laikomos šventomis ir pavojingomis, laimę nešančiomis ir nelaimę pranašaujančiomis būtybėmis. Tačiau ką visa tai reiškia iš tikrųjų? Šiame straipsnyje paaiškinama, iš kur atsirado populiariausi prietarai apie kates ir ką jie reiškia biologiniu bei kultūriniu požiūriu.
Juoda katė – nelaimės simbolis?
Vienas žinomiausių prietarų – juoda katė, perbėganti kelią, esą atneša nesėkmę. Šis įsitikinimas kilęs iš viduramžių Europos, kai juodos katės buvo siejamos su raganavimu ir antgamtinėmis jėgomis.
Iš tikrųjų kailio spalva neturi jokios reikšmės gyvūno elgesiui ar „sėkmei“. Juoda spalva – tai tiesiog genetinė savybė. Įdomu tai, kad kai kuriose kultūrose juodos katės laikomos sėkmės simboliu.
Katė jaučia mirtį ar ligą?
Dažnai sakoma, kad katės jaučia artėjančią mirtį ar ligą. Šis prietaras greičiausiai kilo iš stebėjimų, kad katės kartais ilgiau būna šalia silpno ar sergančio žmogaus.
Katės turi jautrią uoslę ir gali užuosti cheminius pokyčius organizme. Taip pat jos reaguoja į žmogaus elgesio ar balso pokyčius. Tačiau tai nėra mistinis gebėjimas – tai jautrūs pojūčiai ir stiprus prisirišimas.
Jei katė prausiasi – bus svečių
Šis prietaras susijęs su katės kasdieniu elgesiu. Katės dažnai laižo kailį, ypač pabudusios ar pasikeitus aplinkai. Seniau, kai namų durys dažnai būdavo atviros, svečių atvykimas galėjo sutapti su natūraliu katės aktyvumo ciklu.
Pats prausimasis yra higienos ir streso mažinimo veiksmas, o ne ateities spėjimas.
Katė – namų energijos saugotoja?
Kai kuriose kultūrose manoma, kad katė sugeria „blogą energiją“ ar saugo namus nuo nelaimių. Šis įsitikinimas greičiausiai kilo iš to, kad katės jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius – garsus, vibracijas, kvapus.
Jos gali sureaguoti į tai, ko žmogus nepastebi, todėl jų elgesys kartais atrodo paslaptingas.
Kodėl katės tapo prietarų objektu?
Katės yra nepriklausomos, tyliai judančios ir aktyvios naktį. Šios savybės senovėje kėlė paslaptingumo įspūdį. Skirtingai nei šunys, jos nebuvo laikomos visiškai paklusniomis žmogui, todėl tapo simboliais to, kas „nepažinu“.
Prietarai dažnai atsiranda ten, kur trūksta paaiškinimo.
Ar prietarai turi įtakos šiandien?
Nors dauguma žmonių supranta, kad prietarai neturi mokslinio pagrindo, kai kur jie vis dar daro įtaką. Pavyzdžiui, juodos katės kai kuriose šalyse rečiau įvaikinamos iš prieglaudų.
Todėl svarbu atskirti kultūrines istorijas nuo realių faktų apie gyvūnus.
Ką verta prisiminti
Katės elgesys turi biologinį ir psichologinį paaiškinimą. Jų judesiai, žvilgsnis ar buvimas šalia žmogaus nėra pranašystės – tai natūralios reakcijos į aplinką.
Prietarai apie kates atspindi žmonių baimes ir vaizduotę, o ne pačių kačių savybes.
