Medžiokliniai šunys – tai ne viena bendra kategorija, o skirtingų paskirčių veislės, išvestos konkrečioms užduotims. Vieni turi neprilygstamą uoslę ir geba sekti pėdsaką kilometrus, kiti – energingai varo žvėrį iš tankmės, treti – atneša sumedžiotą grobį be pažeidimų.
Suprasti šias grupes svarbu ne tik medžiotojams. Net ir šeimos augintiniu tapęs medžioklinės kilmės šuo išlaiko instinktus, kurie gali pasireikšti kasdienėje aplinkoje.
Šunys, gimę sekti pėdsaką
Šios veislės remiasi išskirtine uosle. Jų pagrindinė užduotis – aptikti ir nuosekliai sekti žvėries kvapą.
Būdingos veislės: bladhaundas, biglis, basetas, bavariškasis pėdsekys.
Šie šunys dirba lėtai, bet užtikrintai. Jie dažnai turi ilgas ausis ir stipriai išvystytą nosį. Instinktas sekti gali būti toks stiprus, kad pasivaikščiojimo metu šuo „atsijungia“ nuo aplinkos, jei pagauna įdomų kvapą.
Varymo šunys – energija ir balsas
Varymo šunys skirti išjudinti žvėrį iš slėptuvės ir nukreipti jį medžiotojų link. Jie dažnai dirba grupėje ir pasižymi garsiu lojimu.
Tipinės veislės: lietuvių skalikas, estų skalikas, rusų europinė laika.
Šie šunys ištvermingi, energingi ir reikalauja daug fizinio aktyvumo. Jei jų instinktai neišnaudojami, gali atsirasti elgesio problemų.
Paukštiniai šunys – sustingti ir parodyti
Šiai grupei priklauso pointeriai ir seteriai. Jų užduotis – surasti paukštį ir sustingti, parodyti jo buvimo vietą.
Būdingos veislės: vokiečių trumpaplaukis pointeris, anglų seteris, vengrų vižlas.
Šie šunys labai orientuoti į žmogų ir puikiai mokosi, tačiau jiems būtina aktyvi veikla.
Aportuotojai – švelni jėga
Retriveriai buvo išvesti atnešti sumedžiotą paukštį nepažeistą. Jie pasižymi švelniu sukandimu ir stipriu noru bendradarbiauti.
Populiariausi: labradoro ir auksaspalvis retriveriai.
Šiandien jie dažnai tampa šeimos šunimis dėl ramaus temperamento ir paklusnumo.
Urviniai medžiotojai
Mažesni, bet drąsūs šunys, skirti medžioti urvuose gyvenančius gyvūnus.
Tipinės veislės: taksas, foksterjeras.
Jie atkaklūs ir savarankiški, todėl reikalauja kantraus auklėjimo.
Instinktai neišnyksta
Net jei šuo niekada nedalyvaus medžioklėje, jo genetika išlieka. Sekimo veislė gali nuolat uostinėti ir traukti pavadį, varymo šuo – garsiai reaguoti į judesį, o retriveris – instinktyviai nešioti daiktus.
Renkantis medžioklinės kilmės šunį, svarbu įvertinti, ar galėsite patenkinti jo fizinius ir protinius poreikius.
Paveldas, kurį reikia gerbti
Medžiokliniai šunys gimė darbui. Jų instinktai – ne problema, o stiprybė, jei tinkamai nukreipiami. Suprasdami, kuri veislė gimė sekti, o kuri – varyti, galime geriau atliepti šuns prigimtį ir sukurti harmoningą ryšį.
Šuo, kuriam leidžiama būti tuo, kuo jis sukurtas, yra laimingesnis ir stabilesnis.
