Atėjus žiemai dažnas šeimininkas ima nerimauti: ar vištoms nebus per šalta? Ar jos gali sušalti? O gal natūraliai prisitaikiusios prie mūsų klimato?
Nors vištos atrodo trapios, iš tiesų jos yra gerokai atsparesnės šalčiui, nei daugelis įsivaizduoja. Svarbiausia – tinkamos sąlygos ir prevencija.
Ar vištos iš tikrųjų bijo šalčio?
Sveikos, suaugusios vištos gali pakankamai gerai toleruoti minusinę temperatūrą. Jų kūno temperatūra siekia apie 40–42 °C, todėl jos natūraliai generuoja daug šilumos.
Plunksnos veikia kaip izoliacinis sluoksnis. Ypač žiemą jos tampa puresnės, sulaiko orą ir padeda išlaikyti šilumą.
Didžiausias pavojus dažniausiai kyla ne dėl šalčio, o dėl:
- drėgmės;
- skersvėjų;
- netinkamos ventiliacijos.
Sausa, nuo vėjo apsaugota aplinka vištoms svarbesnė nei aukšta temperatūra.
Kiek laipsnių vištoms jau per šalta?
Dauguma standartinių veislių gali pakelti -10 °C ar net -15 °C temperatūrą, jei vištidė sausa ir be skersvėjų.
Jautresnės gali būti:
- miniatiūrinės (bantamai) veislės;
- labai plunksnuotos ar dekoratyvinės vištos;
- jaunikliai;
- senos ar sergančios vištos.
Esant stipriems šalčiams (-20 °C ir daugiau), būtina papildoma apsauga.
Kaip vištos šildosi natūraliai?
Vištos turi kelis natūralius mechanizmus:
- susiglaudžia viena prie kitos ant laktų;
- pabrinkina plunksnas, kad susidarytų izoliacinis oro sluoksnis;
- sumažina aktyvumą ir taupo energiją.
Tačiau jos negali pakęsti drėgnų plunksnų – sudrėkusios jos praranda izoliacines savybes.
Didžiausia rizika – nušalimai
Šaltyje jautriausios vietos yra:
- skiauterė;
- ausų speneliai;
- pirštai.
Didelės, plonos skiauterės veislės yra labiau linkusios į nušalimus. Todėl svarbu stebėti, ar nėra pajuodusių ar paburkusių vietų.
Prevencija – sausa aplinka ir pakankamas kraiko sluoksnis.
Kaip paruošti vištidę žiemai?
Svarbiausi principai:
- sandari, bet vėdinama patalpa;
- storas, sausas kraikas;
- apsauga nuo tiesioginio vėjo;
- neužšąlantis vanduo.
Papildomas šildymas nebūtinas, jei temperatūra nėra ekstremali. Per didelis šildymas gali būti net žalingas – staigūs temperatūrų skirtumai silpnina atsparumą.
Ar žiemą jos deda mažiau?
Taip. Dėjimas mažėja dėl trumpesnės dienos šviesos trukmės, o ne vien dėl šalčio.
Jei norima palaikyti produktyvumą, galima užtikrinti apie 14–16 valandų apšvietimą per parą. Tačiau svarbu nepersistengti – natūralus poilsio laikotarpis padeda išlaikyti vištų sveikatą ilgainiui.
Šaltis – ne nuosprendis
Vištos nėra tokios trapios, kaip gali pasirodyti. Jos gali sėkmingai peržiemoti net ir mūsų klimato sąlygomis, jei užtikrinama sausa, be skersvėjų aplinka.
Didžiausia klaida – bijoti šalčio, bet ignoruoti drėgmę ir ventiliaciją. Tinkamai paruošta vištidė ir nuolatinė priežiūra leidžia pulkui saugiai sulaukti pavasario.
Vištos – gyvos būtybės, kurios pasikliauja mūsų sprendimais. Atsakingas šeimininkas žiemą galvoja ne tik apie šilumą, bet ir apie visapusišką jų gerovę.
