Išgirdus žodį „pitbulis“, dalis žmonių instinktyviai įsitempia. Galingas žandikaulis, raumeningas kūnas ir dažnos antraštės žiniasklaidoje suformavo stiprų, neretai vienpusišką įvaizdį. Tačiau ar amerikiečių pitbulterjeras iš tiesų yra pavojingas pagal prigimtį, ar viskas priklauso nuo auklėjimo ir aplinkos?
Šiame straipsnyje aptarsime veislės kilmę, charakterio ypatybes ir tai, ką būtina žinoti prieš priimant šį šunį į šeimą.
Veislės kilmė
Amerikiečių pitbulterjeras susiformavo XIX amžiuje sukryžminus buldogus su terjerais. Tikslas buvo sukurti fiziškai stiprų, ištvermingą ir žmogui paklusnų šunį.
Nors istorijoje ši veislė buvo naudojama kovoms, svarbu pabrėžti, kad tuo pačiu metu buvo selekcionuojami šunys, kurie išliktų stabilūs žmogaus atžvilgiu. Agresija šeimininkui ar žmogui buvo laikoma nepageidaujama savybe.
Charakteris ir elgesys
Tinkamai socializuotas amerikiečių pitbulterjeras dažniausiai pasižymi:
- stipriu prisirišimu prie šeimos;
- energingumu ir žaismingumu;
- aukštu intelektu;
- noru įtikti šeimininkui.
Tai aktyvus šuo, kuriam būtina fizinė ir protinė veikla. Be pakankamo krūvio jis gali tapti destruktyvus – ne dėl agresijos, o dėl neišnaudotos energijos.
Kodėl ši veislė vertinama prieštaringai?
Prieštaringą reputaciją lėmė keli veiksniai:
- netinkamas veisimas be charakterio atrankos;
- sąmoningas agresijos skatinimas;
- netinkama socializacija;
- pavieniai incidentai, plačiai nušviesti žiniasklaidoje.
Svarbu suprasti, kad bet kurios veislės šuo gali tapti pavojingas, jei auginamas netinkamai.
Ar pitbulterjeras tinka šeimai?
Ši veislė gali būti puikus šeimos šuo, tačiau tik tuo atveju, jei:
- šeimininkas turi patirties arba pasiruošęs mokytis;
- skiriama pakankamai laiko dresūrai;
- užtikrinama ankstyva ir nuosekli socializacija;
- šuo gauna pakankamai fizinio aktyvumo.
Pitbulterjerai dažnai gerai sutaria su vaikais, tačiau dėl savo jėgos ir energijos visada reikalinga suaugusiųjų priežiūra.
Dresūra ir atsakomybė
Amerikiečių pitbulterjeras – stiprus ir fiziškai pajėgus šuo. Tai reiškia, kad kontrolė turi būti aiški ir nuosekli nuo pat mažens.
Rekomenduojama:
- ankstyva socializacija su žmonėmis ir kitais šunimis;
- pozityvi, nuosekli dresūra;
- aiškios taisyklės namuose;
- pakankamas kasdienis fizinis krūvis.
Agresijos skatinimas ar griežtos, baime paremtos metodikos gali sukelti priešingą efektą.
Teisiniai aspektai
Kai kuriose šalyse ar regionuose pitbulterjerų laikymas ribojamas arba reglamentuojamas griežčiau. Prieš įsigyjant šios veislės šunį būtina pasidomėti vietiniais teisės aktais.
Stiprus kūnas – jautrus charakteris
Nepaisant galingos išvaizdos, daugelis amerikiečių pitbulterjerų yra itin prisirišę ir jautrūs šunys. Jie stipriai reaguoja į šeimininko emocijas ir reikalauja nuolatinio ryšio.
Tai nėra veislė, tinkama laikyti nuolat pririštą ar izoliuotą. Socialinė izoliacija gali sukelti elgesio problemų.
Išvada
Amerikiečių pitbulterjeras nėra automatiškai pavojingas šuo. Tačiau tai veislė, kuri reikalauja atsakingo, sąmoningo šeimininko. Jėga ir energija be tinkamos krypties gali tapti problema, tačiau su nuoseklia dresūra ir socializacija šis šuo gali būti ištikimas, mylintis šeimos narys.
Veislės reputaciją formuoja ne tik genetika, bet ir žmogaus pasirinkimai.
