Mintis, kad bitė galėtų padėti aptikti vėžį, skamba neįtikėtinai. Tačiau tai nėra metafora ar sensacinga antraštė – tai reali mokslinių tyrimų kryptis. Bitės pasižymi itin jautria uosle, leidžiančia aptikti labai subtilius cheminius žmogaus organizmo pokyčius. Kaip tai įmanoma? Ir kodėl mokslas vis dažniau atsigręžia į gamtą ieškodamas ankstyvos diagnostikos sprendimų?
Kodėl vėžys apskritai turi „kvapą“
Žmogaus organizme nuolat vyksta sudėtingi biocheminiai procesai. Atsiradus vėžinėms ląstelėms, keičiasi medžiagų apykaita, o jos pradeda išskirti specifinius lakiuosius organinius junginius. Šie junginiai patenka į kvėpuojamą orą, prakaitą ar kitus biologinius mėginius. Žmogaus uoslė jų nefiksuoja, tačiau kai kurie gyvūnai geba tai padaryti labai tiksliai.
Bičių uoslė – gerokai jautresnė nei žmogaus
Bitės pasaulį suvokia pirmiausia per kvapus. Jų uoslės sistema turi šimtus tūkstančių receptorių, leidžiančių aptikti itin mažas cheminių medžiagų koncentracijas. Tyrimai rodo, kad bitės gali būti apmokytos atpažinti kvapus, susijusius su tam tikromis ligomis, įskaitant plaučių, krūties ar odos vėžį. Tam pasitelkiamas klasikinis sąlygojimas: bitėms pateikiamas konkretus kvapas kartu su cukraus tirpalu, o po kelių pakartojimų jos ima reaguoti vien į kvapą.
Kaip bitės „parodo“, kad atpažino ligą
Kai bitė atpažįsta pažįstamą kvapą, ji instinktyviai iškiša straubliuką, tikėdamasi maisto. Ši reakcija lengvai pastebima ir išmatuojama, todėl mokslininkai gali tiksliai nustatyti, ar kvapas buvo atpažintas. Tyrimuose pastebėta, kad apmokytos bitės gali gana patikimai atskirti sergančių ir sveikų žmonių mėginius.
Mitai ir ribos: ką svarbu suprasti
Nors rezultatai daug žadantys, bitės nėra „stebuklingas diagnostikos įrankis“. Jos nenaudojamos tiesiogiai ligoninėse ir nepakeičia gydytojų ar laboratorinių tyrimų. Bitės veikiau naudojamos kaip modelis: jų uoslės principai padeda kurti elektronines nosis ir jutiklius, galinčius ateityje aptikti ligas greitai, pigiai ir neinvaziškai. Tai svarbi skirtis, apie kurią dažnai nutylima sensacinguose pasakojimuose.
Kodėl mokslas rimtai žiūri į vabzdžius
Bičių pranašumas – greitas mokymasis, mažos sąnaudos ir itin jautri sensorinė sistema. Be to, jų reakcijos yra nuoseklios ir lengvai stebimos. Tai leidžia tyrėjams suprasti, kokius cheminius „parašus“ organizmas palieka dar labai ankstyvoje ligos stadijoje, kai simptomų žmogus dar nejaučia.
Ką tai sako apie ankstyvos diagnostikos ateitį
Bičių pavyzdys rodo, kad pažangiausi sprendimai ne visada slypi sudėtingiausiose technologijose. Kartais jie jau egzistuoja gamtoje, tereikia išmokti juos suprasti ir pritaikyti. Ankstyva vėžio diagnostika remiasi būtent tokiais subtiliais signalais, kurių žmogaus pojūčiai nefiksuoja, bet kuriuos mokslas mokosi „išgirsti“. Tai ne romantika apie bites gelbėtojas, o racionalus žingsnis link greitesnio ir tikslesnio ligų nustatymo.
