Sodas ir daržas

Ryte kiemas suartas lyg plūgu – kas iš tiesų naktimis darbuojasi Įžanga Atsikeliate ryte – veja išrausta, žemė išversta kupstais, gėlyne matosi lyg mažos vagos. Vaizdas toks, lyg kažkas būtų pravažiavęs mini plūgu. Pirma mintis – kurmiai. Tačiau ne visada kaltas tas, apie kurį galvojate. Patyrę sodininkai žino: skirtingi naktiniai „darbininkai“ palieka labai skirtingus pėdsakus. […]

Jei sekatorius plėšo šaką, palieka „kramtytą“ pjūvį ar reikalauja jėgos – problema beveik visada ne augale, o įrankyje. Bukas peilis traumuoja šaką, sulėtina gijimą ir net padidina ligų riziką. Patyrę sodininkai sekatorių galanda reguliariai, o ne tada, kai jis jau visiškai nebeveikia. Geros žinios – tai galima padaryti namuose, be specialios dirbtuvės. Šiame straipsnyje –

Ridikėliai atrodo paprasti – pasėjai ir po kelių savaičių jau traška lėkštėje. Tačiau dažnas nusivilia: šaknys smulkios, ištuštėjusios, kartais visai neišauga, o vietoj jų – vien lapai. Patyrę daržininkai žino, kad ridikėlių sėkmė priklauso nuo kelių tikslių dalykų: laiko, drėgmės ir tinkamų kaimynų lysvėje. Šiame straipsnyje – aiškus planas, kaip užauginti gerą derlių ir su

Levandos atrodo nereiklios: saulė, kvapas, Provanso nuotaika. Tačiau realybėje daugelis jų Lietuvoje „neišgyvena“ pirmų metų – peršąla, supūva ar tiesiog sunyksta po menkiausios klaidos. Patyrę sodininkai sako paprastai: levandų sėkmė prasideda ne nuo trąšų, o nuo sodinimo laiko ir vietos. Jei šie du dalykai parinkti teisingai, augalas atlaikys ir vieną kitą netobulą sprendimą. Geriausias metas

Česnakas darže dažniausiai vertinamas dėl derliaus – aitrūs skiltelės, ilgas laikymas, nauda virtuvėje. Tačiau patyrę sodininkai jį vertina ir dėl kitos savybės – natūralaus gebėjimo atbaidyti kai kuriuos kenkėjus. Tai nėra stebuklinga apsauga nuo visko, bet tinkamai panaudotas česnakas gali sumažinti spaudimą be chemijos. Šiame straipsnyje – kaip jis veikia ir kaip jį naudoti protingai.

Pažadas „15 kilogramų nuo vieno krūmo“ skamba kaip reklama iš sėklų pakelio. Vieni tuo tiki, kiti šypteli skeptiškai. Tačiau patyrę šiltnamių augintojai sako tiesiai – tai įmanoma, bet tik tada, kai viskas sudėliota tiksliai. Agurkas nėra stebukladarys, jis tiesiog labai jautriai reaguoja į sąlygas. Šiame straipsnyje – kas iš tiesų lemia, ar liksite su keliais

Kiekvienas, auginantis avietes, yra tai patyręs: vienais metais krūmai lūžta nuo uogų, kitais – vos kelios saujos, nors priežiūra, atrodo, buvo tokia pati. Dažnai kaltinamas oras ar veislė, bet patyrę sodininkai žino – didelė dalis skirtumo atsiranda dar sodinimo metu. Ne tik kaip, bet ir kada avietės pasodinamos, nulemia jų galimybes ateinantiems metams. Šiame straipsnyje

Pavasarinės šalnos braškėms – vienas skaudžiausių smūgių. Ryte lapai atrodo pajuodę, suglebę, žiedai pakibę be gyvybės, o galvoje sukasi viena mintis: „derliaus nebebus“. Daugelis tokioje situacijoje nieko nebedaro arba, dar blogiau, puola tręšti stipriomis trąšomis. Patyrę braškių augintojai elgiasi kitaip – naudoja paprastą nuovirą, kuris padeda augalui atsitiesti po šalčio streso. Tai ne stebuklas, bet

Virtuvėje kasdien susidaro atliekų, kurios dažniausiai keliauja į šiukšliadėžę. Tačiau patyrę sodininkai žino – dalis jų gali tapti puikia trąša, jei naudojama teisingai. Problema prasideda tada, kai virtuvės likučiai į daržą patenka be jokio supratimo. Tuomet vietoj naudos atsiranda kvapas, ligos ir kenkėjai. Šiame straipsnyje – kaip virtuvės atliekas naudoti protingai, kad jos maitintų augalus,

Braškių krūmeliai žali, lapai gražūs, bet uogų mažai, jos smulkios arba rūgščios – pažįstama situacija daugeliui. Dažnas griebiasi pirktinių trąšų, bet patyrę braškininkai dažnai daro paprasčiau. Jie beria tai, kas patikrinta metų metais, ir dažnai be jokios chemijos. Svarbiausia ne kiekis, o laikas ir supratimas, ko braškėms iš tikrųjų reikia. Šiame straipsnyje – ką žmonės