Sodas ir daržas

Vasaros pabaigoje šiltnamyje dažnai matomas tas pats vaizdas: pomidorų daug, kekės pilnos, bet dauguma vaisių vis dar žali. Atrodo, augalai savo darbą padarė, tačiau derlius užstringa paskutiniame etape. Tokiu metu svarbiausia nebe skatinti naują augimą, o padėti augalui nukreipti jėgas į jau užmegztus vaisius. Vienas paprasčiausių būdų tai padaryti – patrumpinti pomidorų viršūnes. Kodėl pomidorai […]

Daugelis mano, kad birželis – jau per vėlus metas sėjai. Pavasariniai darbai baigti, pagrindinės lysvės užsėtos, todėl belieka laukti derliaus. Tačiau patyrę daržininkai žino, kad būtent birželį prasideda antrasis sėjos etapas. Kai kurios daržovės vasaros pradžioje jaučiasi net geriau nei pavasarį. Jos rečiau žydi per anksti, greičiau auga šiltoje dirvoje ir iki rudens spėja užauginti

Ne visi daržai gali pasigirti puria ir derlinga žeme. Vienur dirva smėlinga, kitur – sunkesnė, o kai kur augalai tiesiog nenori augti taip, kaip tikimasi. Todėl daugelis ieško daržovių, kurios nebūtų itin reiklios ir galėtų duoti neblogą derlių net ne pačiomis idealiausiomis sąlygomis. Viena tokių daržovių – ropė. Nors šiandien ji auginama rečiau nei anksčiau,

Svogūnai dažnai laikomi viena paprasčiausių daržovių. Tačiau kai ateina derliaus nuėmimo metas, ne visi lieka patenkinti rezultatu. Vienų svogūnai užauga stambūs ir tvirti, kitų – smulkūs, lėtai augantys arba greitai pradeda gelsti. Todėl nenuostabu, kad daržininkai nuolat ieško būdų, kaip pagerinti derlių. Vienas dažniausiai minimų patarimų – svogūnus laistyti ne vien vandeniu, o pelenų tirpalu.

Vasaros viduryje daugelis mano, kad sėjos sezonas jau baigėsi. Lysvėse nuimti ankstyvieji ridikėliai, salotos ar svogūnai, o atsiradusios tuščios vietos dažnai taip ir lieka nenaudojamos. Tačiau patyrę daržininkai žino, kad iki rudens dar galima užauginti ne vieną vertingą derlių. Svarbiausia pasirinkti tinkamus augalus ir nebandyti sėti to, kam paprasčiausiai nebeužteks laiko. Štai kokias kultūras dar

Cukinijos atrodo kaip vienas lengviausiai auginamų augalų – pasodinai, palaistai ir viskas turėtų augti savaime. Tačiau realybė dažnai kitokia: per kelias dienas lapai pradeda leipti, augalas atrodo pavargęs, o vaisiai nustoja augti. Pirmoji reakcija dažniausiai būna panika – trąšos, daugiau vandens, purškalai. Tačiau cukinijos labai aiškiai rodo, kas joms negerai, ir dažniausiai problemą galima išspręsti

Daug kas nustemba sužinoję, kad braškynas nėra „amžinas“. Atrodo, krūmeliai sveiki, žydi, dera, tad kam juos judinti? Tačiau po 3–4 metų net ir gerai prižiūrimos braškės pradeda duoti mažesnį, smulkesnį ir silpnesnį derlių. Patyrę sodininkai tokiu metu daro tai, kas pradedantiesiems atrodo drastiška – jie braškes išrauna ir atnaujina visą lysvę. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl

Baklažanai vis dažniau auginami Lietuvos šiltnamiuose, tačiau ne visi derliumi lieka patenkinti. Vaisiai užauga gražūs, dideli, bet paragavus paaiškėja, kad minkštimas kartus, kietokas arba visai neturi to švelnaus skonio, dėl kurio baklažanai taip vertinami virtuvėje. Dažnai manoma, kad problema slypi veislėje, tačiau praktika rodo ką kita. Viena dažniausių klaidų susijusi su derliaus nuėmimo laiku. Šiame

Serbentai dažnai laikomi vienais nereikliausių uogakrūmių. Tačiau vos prasidėjus šiltajam sezonui ant lapų gali pasirodyti amarai, įvairūs vikšrai ar kiti kenkėjai, kurie greitai susilpnina augalą ir sumažina būsimą derlių. Daugelis tokiu atveju iškart ieško specialių purškalų, nors kai kurias problemas galima spręsti ir paprasčiau. Patyrę sodininkai jau seniai naudoja virtuvėje randamas priemones, kurios padeda atbaidyti

Po kelių lietingų dienų vaizdas daugeliui daržininkų būna panašus: vakar dar sveikos salotos, o šiandien lapai skylėti, braškės apgraužtos, o tarp lysvių pilna šliužų. Atrodo, kad jie atsirado per vieną naktį. Nors po lietaus šliužų aktyvumas iš tiesų smarkiai padidėja, tai dar nereiškia, kad derlius pasmerktas. Svarbiausia – veikti greitai ir nepasikliauti vienu stebuklingu sprendimu.