Ieškant būdų, kaip paskatinti gėlių žydėjimą, dažnas sodininkas griebiasi trąšų, stiprintojų ar net įvairių „liaudiškų receptų“. Vienas iš dažniausiai minimų – soda, arba bikarbonatas. Vieni teigia, kad jis daro stebuklus, kiti sako, jog tai visiška nesąmonė. Kaip yra iš tikrųjų? Ar bikarbonatas gali padėti gėlėms žydėti, ar tai dar viena pervertinta priemonė?
Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kada bikarbonatas gali būti naudingas gėlėms, kaip jį naudoti saugiai ir kodėl netinkamas naudojimas dažnai duoda priešingą rezultatą.
Kas yra bikarbonatas ir kaip jis veikia dirvą
Bikarbonatas yra šarminė medžiaga. Patekęs į dirvą ar ant augalo paviršiaus, jis keičia aplinkos pH. Tai ir yra pagrindinė jo savybė, dėl kurios jis kartais daro teigiamą poveikį.
Kai kurioms gėlėms per rūgšti dirva trukdo pasisavinti maisto medžiagas, ypač fosforą, kuris svarbus žydėjimui. Nedidelis pH pakoregavimas gali padėti augalui geriau „pamatyti“ tai, kas dirvoje jau yra. Tačiau čia slypi ir pavojus – per didelis kiekis labai greitai išbalansuoja dirvą.
Kada bikarbonatas gali paskatinti žydėjimą
Bikarbonatas gali būti naudingas tik labai konkrečiais atvejais. Dažniausiai tai pasiteisina, kai gėlės auga per rūgščioje dirvoje ir dėl to žydi silpnai, nors atrodo sveikos. Tokiais atvejais nedidelė bikarbonato dozė gali laikinai pagerinti sąlygas.
Taip pat bikarbonatas kartais naudojamas kaip pagalbinė priemonė, kai gėlės nuolat serga grybelinėmis ligomis. Mažiau palanki terpė grybams leidžia augalui nukreipti daugiau energijos žydėjimui, o ne kovai su ligomis.
Kaip teisingai naudoti bikarbonatą gėlėms
Svarbiausia taisyklė – bikarbonatas niekada nenaudojamas sausas ir niekada nebarstomas tiesiai į dirvą. Jis turi būti labai silpnai ištirpintas vandenyje. Dažniausiai pakanka pusės arbatinio šaukštelio keliems litrams vandens.
Tokiu tirpalu galima laistyti tik aplink šaknis, vengiant lapų ir žiedų. Naudojimas turi būti retas, ne dažniau kaip kartą per mėnesį ir tik trumpą laiką. Tai nėra nuolatinė priežiūros priemonė.
Dažniausios klaidos, dėl kurių žydėjimas nukenčia
Didžiausia klaida – tikėtis, kad bikarbonatas pakeis trąšas. Jis neturi maistinių medžiagų, todėl pats savaime žydėjimo nesukels, jei augalui jų trūksta.
Kita klaida – naudoti per dažnai. Peršarminė dirva labai greitai blokuoja geležies ir kitų mikroelementų pasisavinimą. Tada gėlės ima gelsti, silpnėja ir žydėjimas visai sustoja.
Taip pat bikarbonatas netinka rūgščią dirvą mėgstančioms gėlėms. Tokiems augalams jis beveik visada daro žalą.
Ką svarbu įvertinti Lietuvos sąlygomis
Lietuvoje daug dirvų ir taip nėra itin rūgščios, ypač gėlynuose, kurie jau ne kartą buvo tręšti ar kalkinti. Todėl bikarbonatas dažniau pakenkia nei padeda. Prieš jį naudojant verta įvertinti, ar problema tikrai susijusi su dirvos rūgštingumu, o ne su trąšų trūkumu, drėgme ar apšvietimu.
Žydėjimą lemia ne triukas, o balansas
Bikarbonatas nėra stebuklinga priemonė gėlėms. Jis gali šiek tiek padėti tam tikromis sąlygomis, bet tik tada, kai naudojamas labai saikingai ir suprantant, ką darote. Gausų žydėjimą visada lemia bendras balansas: tinkama dirva, šviesa, vanduo ir nuosekli priežiūra. Viena priemonė to nepakeis.
