Levandos atrodo nereiklios: saulė, kvapas, Provanso nuotaika. Tačiau realybėje daugelis jų Lietuvoje „neišgyvena“ pirmų metų – peršąla, supūva ar tiesiog sunyksta po menkiausios klaidos. Patyrę sodininkai sako paprastai: levandų sėkmė prasideda ne nuo trąšų, o nuo sodinimo laiko ir vietos. Jei šie du dalykai parinkti teisingai, augalas atlaikys ir vieną kitą netobulą sprendimą.
Geriausias metas – ne kalendorius, o dirva
Levandas saugiausia sodinti pavasarį, kai dirva jau įšilusi ir pradžiūvusi. Lietuvoje tai dažniausiai balandžio pabaiga–gegužės vidurys. Per anksti pasodintos į šaltą žemę jos ilgai stovi vietoje, šaknys nustoja augti, o menkiausia drėgmės perteklius sukelia puvinį.
Rudeninė sodinimo praktika įmanoma, bet rizikingesnė. Jei ruduo ilgas ir sausas – levandos spėja įsišaknyti. Jei anksti prasideda lietūs ir šalčiai – jos nespėja sustiprėti.
Kodėl vasara – blogas pasirinkimas
Vasarą sodinti levandas galima tik su labai gera priežiūra. Karštis ir sausra silpnina šaknis, o šviežiai pasodintas augalas dar neturi stabilios sistemos vandeniui pasisavinti. Viena klaida su laistymu – ir augalas pradeda džiūti ar pūti.
Todėl jei nėra būtinybės, vasaros sodinimo geriau vengti.
Dirvos paruošimas – svarbiau už trąšas
Levandos nepraranda gyvybės dėl maisto trūkumo – jos žūsta nuo perteklinės drėgmės. Todėl sodinimo duobė turi būti puri, lengva ir gerai drenuojama.
Jei dirva sunki, į ją įmaišoma smėlio ar žvyro. Kartais verta suformuoti šiek tiek pakeltą lysvę – taip vanduo neužsilaikys ties šaknimis. Trąšų sodinimo metu beveik nereikia – per daug maisto skatina minkštą augimą, kuris blogiau žiemoja.
Atstumas – mažiau klaidų ateityje
Per tankiai pasodintos levandos greitai sukuria drėgną mikroklimatą tarp krūmelių. Bloga oro cirkuliacija – puiki terpė puviniui ir silpnėjimui.
Tarp augalų paliekama pakankamai vietos, kad oras laisvai judėtų. Tai paprasta, bet labai svarbi prevencija.
Laistymas po pasodinimo
Pirmomis savaitėmis levandai reikia vandens, bet ne pertekliaus. Laistoma tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta. Nuolatinė drėgmė – dažniausia jų žūties priežastis.
Kai augalas pradeda auginti naujus ūglius, tai ženklas, kad šaknys įsitvirtino.
Kaip apsaugoti nuo pirmos žiemos
Jei levandos sodintos pavasarį, iki rudens jos paprastai sustiprėja pakankamai. Rudenį svarbu jų neperlaistyti ir nenugenėti per stipriai. Žiemai gali būti lengvai pridengiamos eglišakėmis, bet ne sandaria plėvele.
Per drėgna žiema Lietuvoje pavojingesnė nei šaltis.
Lietuvos sąlygos – realistiškas požiūris
Levandos mūsų klimate gali augti puikiai, bet tik jei joms sudaromos sausos, saulėtos sąlygos. Pavasarinis sodinimas ir gera drenažo sistema – tai du dalykai, kurie leidžia joms išgyventi net ir po smulkesnių priežiūros klaidų.
Ką verta prisiminti
Levandų sėkmė prasideda nuo laiko ir vietos. Sodinimas į šiltą, purią, gerai drenuojamą dirvą pavasarį suteikia joms tvirtą startą. Kai šaknys stiprios, viena ar kita klaida nebebūna lemtinga. Levanda nėra lepūs augalas – ji tiesiog netoleruoja drėgmės pertekliaus.
