Sodas ir daržas

Kai darže ar sode pradeda šeimininkauti pelės, kurmiai ar kiškiai, nuostoliai gali būti labai greiti ir skausmingi. Apgraužti vaismedžiai, pažeistos šaknys, išraustos lysvės – visa tai dažnai nutinka net nepastebint. Nors parduotuvėse netrūksta cheminių priemonių, daugelis sodininkų ieško paprastesnio ir natūralesnio sprendimo. Viena seniai žinoma, bet šiandien vėl atrandama priemonė – beržo degutas. Šiame straipsnyje […]

Jeigu darže pradėjo dygti asiūkliai, daugeliui sodininkų tai tampa tikru galvos skausmu. Jie greitai plinta, sunkiai išraunami, o net ir po kruopštaus ravėjimo po kurio laiko vėl pasirodo. Atrodo, kad kova beviltiška, tačiau patyrę sodininkai žino – asiūkliai neatsiranda šiaip sau. Jie yra signalas, rodantis dirvos būklę. Šiame straipsnyje sužinosite, kodėl asiūkliai auga darže ir

Amarilis dažnai perkamas dėl įspūdingų, didelių žiedų, tačiau realybėje daugelis susiduria su nusivylimu – lapai auga gražūs, stiprūs, bet žiedų taip ir nesulaukiama. Atrodo, kad augalas sveikas, laistomas ir prižiūrimas, bet kasmet kartojasi tas pats. Patyrę sodininkai žino, kad amarilių žydėjimas nėra atsitiktinis. Jį lemia keli labai konkretūs dalykai, kuriuos daugelis daro neteisingai. Šiame straipsnyje

Pavasarį ir rudenį daržuose vis dar galima pamatyti tą patį vaizdą: iš kibiro beriami krosnies pelenai, nes „taip darydavo seneliai“. Vieni tiki, kad tai beveik universali trąša, kiti pelenų bijo kaip ugnies, nes girdėjo, jog jie naikina dirvą. Tiesa yra paprastesnė, bet ne tokia patogi – pelenai gali būti ir naudingi, ir labai žalingi. Šiame

Virtuvėje kasdien išmetame dalykus, kurie, tinkamai panaudoti, galėtų praversti darže ar gėlyne. Vienas iš tokių pavyzdžių – moliūgų, cukinijų ar agurkų sėklos. Dažniausiai jos atsiduria šiukšliadėžėje, nors sodininkai vis dažniau kalba, kad tai vertinga organinė žaliava dirvai. Svarbu iškart pasakyti aiškiai: sėklos nėra trąša tiesiogine prasme. Tačiau tinkamai naudojamos jos gali tapti savotiškais „vitaminais“ dirvai,

Rudenį pelargonijos dar dažnai atrodo puikiai, bet pirmosios šalnos greitai primena, kad jų sezonas lauke baigiasi. Vieni gėles tempia į šiltus kambarius, kiti palieka likimo valiai, o pavasarį stebisi, kodėl augalai nusilpę, ištįsę ar visai nežydi. Dažniausiai problema slypi ne pačiose pelargonijose, o neteisingame peržiemojime. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip pelargonijas peržiemoti taip, kad jos pavasarį

Rudenį bulvių maišai dažnam daržininkui suteikia pasididžiavimo jausmą. Derlius neblogas, gumbai gražūs, bet po kelių savaičių sandėliavimo dalis jų pradeda minkštėti, pelyti ar dygti. Tuomet kyla klausimas, ar problema buvo pačiose bulvėse, ar laikymo sąlygose. Dažniausiai kaltos ne bulvės, o tai, kaip ir kada jos buvo paruoštos laikymui. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip laikyti bulves iš

Rudenį daugelis pelargonijų augintojų atsiduria toje pačioje situacijoje. Gėlės dar žydi, bet šalnos jau ant nosies, o vietos namuose visoms vazonams neužtenka. Tada ir kyla klausimas, kuris kasmet sklando tarp sodininkų: ar tikrai pelargonijas galima peržiemoti rūsyje, ar tai tik mitas, pasibaigiantis nudžiūvusiais stiebais pavasarį? Šiame straipsnyje aiškiai atsakysime, ar rūsis tinka pelargonijoms, kokiomis sąlygomis

Daugelis sodininkų stengiasi gyventi taupiau ir ieško būdų, kaip panaudoti tai, kas paprastai keliauja į šiukšliadėžę. Vienas dažniausių pavyzdžių – kavos tirščiai. Vieni juos giria kaip beveik stebuklingą trąšą, kiti po bandymų nusivilia ir sako, kad augalai tik suprastėjo. Tiesa, kaip dažniausiai sode, slypi per vidurį. Kas yra kavos tirščiai ir kaip jie veikia dirvą

Garstyčios daugeliui asocijuojasi su prieskoniu virtuvėje arba greitai augančiu žaliu augalu pakelėse. Tačiau patyrę sodininkai jas vertina visai dėl kitos priežasties – kaip natūralią ir labai veiksmingą trąšą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kad paprastos garstyčios gali pagerinti dirvą ir padėti daržovėms augti, bet praktika rodo, kad tai veikia. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip garstyčios