Sodas ir daržas

Agurkai – vieni lepiausių daržo gyventojų. Kol jauni, atrodo stiprūs, bet vos pasikeičia oras ar dirva – prasideda bėdos: šaknų puvinys, miltligė, lapų geltimas. Daugelis bando gelbėti purškimais, kai liga jau įsisiautėjusi, tačiau patyrę daržininkai daro kitaip – rūpinasi agurku dar prieš jam pasirodant virš žemės. Tai, kas atsiduria duobutėje sodinimo metu, dažnai nulemia, ar […]

Daržas nebūtinai turi reikšti nuolatinį vargą, pirkinius sodo centre ir pilnas lentynas „specialių“ priemonių. Daugelis patyrusių daržininkų tyliai daro paprasčiau – naudoja tai, kas jau yra virtuvėje. Šie sprendimai ne stebuklingi, bet labai praktiški: jie taupo laiką, mažina išlaidas ir dažnai veikia geriau nei brangūs analogai. Šiame straipsnyje – virtuvės triukai, kurie realiai palengvina daržo

Po lietingos savaitės daržas atrodo kaip kempinė – žemė šlapia, lipni, o mintis apie sėją kelia abejonių. Vieni laukia, kol visiškai pradžius, kiti skuba sėti ir vėliau stebisi, kodėl niekas nesudygo. Patyrę daržininkai žino: ne visos kultūros bijo šlapios dirvos, tačiau svarbu suprasti, ką galima sėti iš karto, o kam reikia kantrybės. Šiame straipsnyje –

Ką tik pasodinti agurkai dažnai atrodo lyg sustingę: lapai nuleisti, augimas sustojęs, o sodininkas pradeda nerimauti, ar jie apskritai prigis. Tai labai jautrus etapas – pirmosios 7–10 dienų po pasodinimo lemia visą tolimesnį derlių. Patyrę daržininkai žino, kad čia nereikia nei stebuklingų trąšų, nei intensyvaus laistymo. Reikia kelių tikslių veiksmų, kurie padeda agurkams greitai įsišaknyti

Daug kas galvoja, kad kreivos, išgulusios hortenzijos – tai silpnų stiebų ar trąšų trūkumo problema. Pradedama tręšti, rišti, statyti atramas, bet situacija kartojasi kasmet. Patyrę sodininkai žino: pagrindinė priežastis dažniausiai slypi ne trąšose, o neteisingame genėjime. Jei hortenzijos genimos netinkamai, jos auga greitos, minkštos ir neišlaiko nei savęs, nei žiedų. Šiame straipsnyje – kaip genėti

Ji atrodo nekalta, net labai graži. Dažnai sodinama „dėl natūralumo“, „kad būtų gyviau“ arba „nes taip darė močiutė“. Tačiau būtent ši sodo puošmena vis dažniau tampa nematoma invazinių kenkėjų baze, iš kurios problemos plinta po visą sklypą. Patyrę sodininkai jau seniai žino: kai kurios natūralios detalės sode gali atnešti daugiau bėdos nei naudos. Šiame straipsnyje

Pavasarį ir rudenį sodininkai dažnai gyvena pagal orų prognozes. Vieną dieną šilta, kitą – naktį jau minusas. Tokios šalnos gali per kelias valandas sunaikinti daigus, apdeginti žiedus ir sustabdyti augimą. Blogiausia tai, kad šalčio žala dažnai pasimato tik po kelių dienų, kai augalas jau pradeda vysti. Šiame straipsnyje pateikiu patikimus, praktiškus būdus, kaip apsaugoti augalus

Kanos auga gražios, lapai dideli, vešlūs, atrodo sveikos, bet žiedų – nė kvapo. Vasaros pradžioje dar yra vilties, vasaros viduryje atsiranda nerimas, o rudenėjant kyla klausimas: ar jos apskritai žydės? Daugelis sodininkų laukia iki pat šalnų, nors patyrę augintojai jau anksčiau žino atsakymą. Kanos labai aiškiai parodo, kada žydėjimo jau nebesulauksite, tik reikia mokėti tuos

Nuvytę lapai, nulinkę stiebai, jokio augimo ir vaizdas, nuo kurio norisi nusisukti. Dažnas sodininkas tokioje situacijoje nusprendžia: „viskas, jau per vėlu“. Tačiau patyrę gėlininkai žino – daugelis augalų miršta ne iš karto, o lėtai, ir būtent tai suteikia šansą juos išgelbėti. Net gėlės, kurios atrodo pasmerktos, dažnai dar turi gyvybės. Šiame straipsnyje – aiškūs, praktiški

Daugelis vyresnių sodininkų sako tą patį: anksčiau kopūstai būdavo traškesni, kietesni, sultingesni. Rauginti laikydavosi ilgiau, salotos būdavo „su tikru kąsniu“, o dabar net gražiai užauginti kopūstai kartais atrodo minkštesni ir greičiau praranda struktūrą. Dažnas kaltina veisles ar klimatą, bet tikroji priežastis dažnai slypi daržo priežiūroje. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kodėl senesni kopūstai dažnai būdavo traškesni ir