Sodas ir daržas

Agurkai auga greitai, todėl į visas problemas reaguoja beveik iš karto. Vieną dieną lapai atrodo sveiki, o po kelių dienų pradeda gelsti, vaisiai deformuojasi ar augimas sustoja. Dažnai manoma, kad kaltos ligos, tačiau daugeliu atvejų agurkai tiesiog signalizuoja apie maisto medžiagų trūkumą arba netinkamas augimo sąlygas. Svarbiausia – laiku atpažinti ženklus. Gelstantys lapai ne visada

Nukirstas medis – dar ne darbo pabaiga. Didžiausia problema dažnai lieka žemėje – kelmas. Jį iškasti sunku, ypač jei medis buvo didelis, o šaknys giliai įaugusios. Todėl daugelis ieško būdų, kaip kelmo atsikratyti be sunkios technikos ir ilgo kasimo. Nors nėra stebuklingos priemonės, kuri kelmą sunaikintų per kelias dienas, yra būdų, kurie gerokai pagreitina natūralų

Laistymas atrodo vienas paprasčiausių darbų darže. Tačiau būtent čia padaroma daugiausia klaidų. Vieni augalus laisto kasdien, kiti prisimena tik tada, kai lapai jau pradeda vysti. Rezultatas – skilinėjantys pomidorai, kartūs agurkai, pageltę lapai ir prastesnis derlius. Tinkamas laistymas – ne tik vandens kiekis. Svarbu ir laikas, ir dažnumas, ir net vandens temperatūra. Šiame straipsnyje aptarsime

Vasaros pabaigoje šiltnamyje dažnai matomas tas pats vaizdas: pomidorų daug, kekės pilnos, bet dauguma vaisių vis dar žali. Atrodo, augalai savo darbą padarė, tačiau derlius užstringa paskutiniame etape. Tokiu metu svarbiausia nebe skatinti naują augimą, o padėti augalui nukreipti jėgas į jau užmegztus vaisius. Vienas paprasčiausių būdų tai padaryti – patrumpinti pomidorų viršūnes. Kodėl pomidorai

Daugelis mano, kad birželis – jau per vėlus metas sėjai. Pavasariniai darbai baigti, pagrindinės lysvės užsėtos, todėl belieka laukti derliaus. Tačiau patyrę daržininkai žino, kad būtent birželį prasideda antrasis sėjos etapas. Kai kurios daržovės vasaros pradžioje jaučiasi net geriau nei pavasarį. Jos rečiau žydi per anksti, greičiau auga šiltoje dirvoje ir iki rudens spėja užauginti

Ne visi daržai gali pasigirti puria ir derlinga žeme. Vienur dirva smėlinga, kitur – sunkesnė, o kai kur augalai tiesiog nenori augti taip, kaip tikimasi. Todėl daugelis ieško daržovių, kurios nebūtų itin reiklios ir galėtų duoti neblogą derlių net ne pačiomis idealiausiomis sąlygomis. Viena tokių daržovių – ropė. Nors šiandien ji auginama rečiau nei anksčiau,

Svogūnai dažnai laikomi viena paprasčiausių daržovių. Tačiau kai ateina derliaus nuėmimo metas, ne visi lieka patenkinti rezultatu. Vienų svogūnai užauga stambūs ir tvirti, kitų – smulkūs, lėtai augantys arba greitai pradeda gelsti. Todėl nenuostabu, kad daržininkai nuolat ieško būdų, kaip pagerinti derlių. Vienas dažniausiai minimų patarimų – svogūnus laistyti ne vien vandeniu, o pelenų tirpalu.

Vasaros viduryje daugelis mano, kad sėjos sezonas jau baigėsi. Lysvėse nuimti ankstyvieji ridikėliai, salotos ar svogūnai, o atsiradusios tuščios vietos dažnai taip ir lieka nenaudojamos. Tačiau patyrę daržininkai žino, kad iki rudens dar galima užauginti ne vieną vertingą derlių. Svarbiausia pasirinkti tinkamus augalus ir nebandyti sėti to, kam paprasčiausiai nebeužteks laiko. Štai kokias kultūras dar

Cukinijos atrodo kaip vienas lengviausiai auginamų augalų – pasodinai, palaistai ir viskas turėtų augti savaime. Tačiau realybė dažnai kitokia: per kelias dienas lapai pradeda leipti, augalas atrodo pavargęs, o vaisiai nustoja augti. Pirmoji reakcija dažniausiai būna panika – trąšos, daugiau vandens, purškalai. Tačiau cukinijos labai aiškiai rodo, kas joms negerai, ir dažniausiai problemą galima išspręsti

Daug kas nustemba sužinoję, kad braškynas nėra „amžinas“. Atrodo, krūmeliai sveiki, žydi, dera, tad kam juos judinti? Tačiau po 3–4 metų net ir gerai prižiūrimos braškės pradeda duoti mažesnį, smulkesnį ir silpnesnį derlių. Patyrę sodininkai tokiu metu daro tai, kas pradedantiesiems atrodo drastiška – jie braškes išrauna ir atnaujina visą lysvę. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl